Nors Europos čempionate Lietuvos merginų rinktinei aukštų rezultatų pasiekti nepavyko, komandos lyderė kaunietė Gintarė Petronytė iš Lenkijos grįžta su asmeniniu trofėjumi. Viena perspektyviausių Europos žaidėjų buvo išrinkta į simbolinį čempionato penketą.

Apdovanojimai krepšininkei ne naujiena - metų pradžioje „Fiba Europe“ ją pripažino 2008 m. jaunąja žaidėja. Su G.Petronyte kalbamės apie pergales, nusivylimus ir poilsį.

Ką tik grįžote iš Europos čempionato Lenkijoje. Ten užėmėte 12-ąją vietą. Ko gero, viskas klostėsi ne taip, kaip planavote?

Į čempionatą visada važiuoju galvodama tik apie aukščiausius rezultatus. Gaila, kad ne visada pavyksta jų pasiekti.

Kaip manai, kokios buvo esminės nesėkmių šiame čempionate priežastys?    

Turėjome labai trumpą pasiruošimo etapą, beveik neturėjome kontrolinių rungtynių. Be to, kitos komandos buvo labai stiprios, o mums trūko susižaidimo. Visa tai atsispindėjo čempionato metu.

Rungtynėse dėl  11 vietos susitikote su Švedija ir pralaimėjote apmaudžiu keturių taškų skirtumu. Antrojo etapo metu švedes pavyko nugalėti. Kaip manai, kas sutrukdė dabar?

Antrojo etapo rungtynėse buvo didesnė motyvacija laimėti, nes dar buvo vilčių patekti į stipriausių komandų aštuntuką. O paskutinės rungtynės nebuvo lengvos, žaidėme apylygiai, o gale turbūt pritrūko jėgų.

Nors čempionatas susiklostė ne itin sėkmingai, parsivežei asmeninį  titulą - patekai į simbolinį Europos čempionato penketuką. Ar tikėjaisi šio pripažinimo?

Tikrai nesitikėjau. Dažniausiai į simbolinį penketą būna renkamos finalinio ketverto žaidėjos. O mes užėmėme tik 12 vietą. Bet visada yra labai malonu, kai esi įvertinta.

Metų pradžioje „Fiba Europe“ tave pripažino geriausia 2008 m. jauna žaidėja. Ko gero, šis apdovanojimas tau svarbesnis?

Kiekvienas apdovanojimas yra svarbus, bet iš gautų asmeninių apdovanojimų, šitas tikrai pats svarbiausias.

Šis čempionatas tau ne vienintelis - šįmet Europos čempionate Latvijoje taip pat gynei Lietuvos rinktinės garbę. Deja, čempionatas rinktinei taip pat nebuvo sėkmingas - nepavyko patekti į ketvirtfinalį. Ar sunku dalyvauti dviejuose čempionatuose per du mėnesius? Ko gero, esi labai pavargusi?

Jau ne pirma vasara, kai atstovauju kelioms rinktinėms. Tai nelengva, didelis fizinis krūvis, juolab, kad šįmet neturėjome poilsio po sezono. Bet dabar jau baigėsi abu čempionatai, ir turiu šiek tiek laiko pailsėti ir atsigauti. Todėl ruošiuosi važiuoti prie jūros.

Iki šiol atstovavai Vilniaus „Teo“ komandai. Ar planuoji ir toliau ginti šios komandos garbę? O galbūt jau esi sulaukusi kitų ekipų pasiūlymų?

Pasiūlymų yra, bet aš visada pirmenybę teikiu savo šalies komandai.

Esi kaunietė, tačiau šį miestą turbūt tenka aplankyti retai. Ar pasiilgsti Kauno?

Pasiilgstu šeimos. O prie Vilniaus jau pripratau per tiek laiko. Ir ten, ir ten gerai.

Kada pradėjai žaisti krepšinį?

Nuo antros klasės.

Kas pastūmėjo susidomėti šia sporto šaka? Galbūt yra žmonių, kuriems norėtųsi padėkoti už tai, kad dabar esi viena perspektyviausių Europos krepšininkių?

Labiausiai norėčiau padėkoti savo tėvams, kurie įkalbėjo lankyti krepšinio užsiėmimus. Taip pat esu labai dėkinga savo pirmajai trenerei Birutei Jankauskienei, kuri man davė labai daug.

Ką galėtum pasakyti mergaitėms, svarstančioms, ar pradėti žaisti krepšinį?

Verta pamėginti. Ateityje tai gali būti ir darbas, ir malonumas.