Gintarė Scheidt mėgaujasi šeimos laime ir sūpuoja septynių mėnesių sūnų Eriką. Tačiau Pekino olimpiados vicečempionė vis dažniau prisimena burių plazdėjimą – ji grįžta į aktyvųjį sportą.

27-erių buriuotoja G.Scheidt galėtų gyventi ir be didžiojo sporto. Tačiau, juokiasi moteris, aplinka neleidžia. O didžiausias skatintojas vėl siekti pergalių yra jos vyras Robertas Scheidtas – vienas garsiausių ir tituluočiausių pasaulio buriuotojų iš Brazilijos.

Netrukus G.Scheidt išvyks į Italiją, o kitą mėnesį jau galime išgirsti pirmąsias žinias apie jos dalyvavimą varžybose.

– Gintare, į aktyvų sportą grįžtate savo noru ar spaudžiama aplinkinių? – dienraštis pasiteiravo G.Scheidt.

– Grįžtu savo noru, tik tas grįžimas dar toks, na, žinote... Tiesiog pabandysiu, o paskiau matysim, kas bus toliau. Turiu visas sąlygas sportuoti, tad reikia išnaudoti tokias galimybes ir pažiūrėti, kaip seksis derinti sportą ir sūnaus auginimą, galų gale ką pati šiuo metu galiu, kokios mano jėgos. Per tą laikotarpį, kol neburiavau, visų varžovių lygis labai pakilo, todėl reikės žiūrėti, ar galiu jas pasivyti.

– Jūsų ateities tikslas tikriausiai yra Londono olimpiada? Tad laiko pasirengti atrankos kovoms turite dar pakankamai – beveik metus?

– Taip, tikslas būtų toks, bet apie tai apskritai dar negalvoju. Svarbiausia dabar – pradėti plaukti, vėl įprasti prie laivo, vandens, o tada bus matyti. Apie olimpiadą galvoti tikrai per anksti.

– Ar jaučiatės pasiilgusi buriavimo?

– Norisi, labai norisi išplaukti. Reikia pažiūrėti, ar įgūdžiai visai neprapuolė. Bet jeigu išeinu iš namų porai valandų, labai pasiilgstu savo mažojo... Gyvenimo prioritetai pasikeitė (šypsosi – red. past.).

– Vyras jus skatina buriuoti ar priešingai – norėtų, kad tik kurstytumėte namų židinį?

– Robertas yra didžiausias skatintojas, kad grįžčiau į didįjį sportą. Jis man sako, kad esu jauna ir turiu dar išnaudoti visas galimybes.

– Kiek laiko jau neburiavote?

– Daugiau kaip metus, nuo 2008-ųjų "Rudens vėjo" regatos Kaune. Šią žiemą praleidome Brazilijoje, tai keletą kartų buvau išplaukusi. Išbandžiau ekvatoriją, kurioje 2016 m. vyks olimpinės buriavimo varžybos.

– O galėtumėte visai nesportuoti ir pasišvęsti tik šeimai?

– Manau, galėčiau. Savo malonumui, dėl pojūčių man užtektų dalyvauti vietinėse varžybose.

– Kokie artimiausi jūsų planai?

– Kitą savaitę su vyru išvykstu į Italiją. Jis kol kas dar Brazilijoje, treniruojasi su olimpine "Star" klasės jachta. O Italijoje jis atstovauja vienai šios šalies komandai ir dalyvauja Amerikos taurės varžybose.

– Kada jūs planuojate dalyvauti pirmosiose varžybose?

– Tikriausiai jau balandį bandysiu startuoti. Mūsų sporte geriausia treniruotė yra dalyvauti varžybose. Aišku, rezultatų jokių neplanuoju.

– Žiemą praleidote Brazilijoje. Galbūt ten jau rengėtės fiziškai?

– Taip, keturis mėnesius buvome Brazilijoje, tačiau, išskyrus kelis plaukimus, nesportavau – visą laiką su vaiku būdavau. Nors plaukimas man buvo pats geriausias sportas. Kaune jau daugiau sportuoju – einu į baseiną, minu dviratį. Kol pati maitinu sūnų, nenoriu labai persitempti.

– O kas sūnų prižiūrės Italijoje?

– Kartu į Italiją važiuoja ir mano mama, kuri man padės. Svetimam žmogui tikrai negalėčiau vaiko palikti.

– Kokia kalba kalbinate sūnų?

– Aš – lietuviškai, Robertas – portugališkai. O abu su vyru tarpusavyje kalbame angliškai. Aš jau irgi pramokau portugališkai, per žiemą didelę pažangą padariau ir daug ką suprantu, tik nežinau, ar nemiršiu kalbos, kai išvažiuosiu iš Brazilijos.

– Gintare, ar ta Pekine prasidėjusi pasaka tęsiasi?

– (Juokiasi...) Taip...