Buvęs Lietuvos futbolo rinktinės vartų sargas Gintaras Staučė pasigenda atviro žaidimo pasaulio čempionate ir pataria vartininkams susitaikyti su piktais "Jabulani" kamuolio pokštais.

Vienas žymiausių nepriklausomos Lietuvos vartininkų 40 metų Gintaras Staučė pasaulio futbolo čempionatą Pietų Afrikos Respublikoje seka atsiribojęs nuo emocijų ir simpatijų kuriai nors rinktinei.

"Tegu laimi ta komanda, kurios žaidimą žiūrovams malonu stebėti, o ne ta, kuri tik ginasi ir siekia minimalaus rezultato", – dienraščiui teigė buvęs futbolininkas, pripažinęs, kad trečiadienį pasibaigusiame pirmajame čempionato grupių etapo ture dauguma ekipų pasirinko antrąją žaidimo koncepciją.

Vokietijoje gyvenantis ir geriausiais karjeros metais šios šalies "Duisburg" klubo garbę keturis sezonus gynęs G.Staučė labiausiai įsiminė vokiečių rinktinės žaidimą. Būtent Vokietija, 4:0 sutriuškinusi Australiją, šventė didžiausią pergalę pirmajame ture.

– Ekspertai pastebi, kad Vokietijos rinktinės treneris Joachimas Loewas pakeitė tradicinį racionalų komandos žaidimo braižą, atverdamas daugiau erdvės kūrybai. Vokiečiai patenkinti pokyčiais? – dienraštis paklausė G.Staučės.

– Žaidimas labai priklauso nuo to, kokius futbolininkus treneris turi. Dabar rinktinėje yra daug techniškai stiprių žaidėjų, todėl treneris ir pasirenka atakuojantį braižą. Galima sakyti, kad įtakos turi ir multikultūrinė komandos sudėtis – rinktinėje žaidžia brazilų, lenkų, turkų kilmės futbolininkai. Bet jie išaugo Vokietijoje ir būtent čia pradėjo savo profesionalų karjeras. Nelengva pasakyti, ar ši komanda turi pakankamai potencialo nužygiuoti iki finalo. Grupės varžybose vokiečiai gali jaustis komfortiškai ir patausoti žaidėjus, bet atkrintamosiose varžybose gali atsitikti visko.

– Po pirmojo turo vokiečiai labiausiai užkariavo jūsų simpatijas?

– Vokiečių žaidimas tikrai buvo pats įdomiausias ir kūrybingiausias, malonus akiai. Po tokių rungtynių gali dar dvi valandas apie jas kalbėti ir aptarti atskirus epizodus.

– Tačiau kol kas čempionatas nei rezultatyvus, nei patrauklus žiūrovams. Ar galima tai aiškinti nervingumu per pirmąsias rungtynes arba ne itin gera favoritų sportine forma po ilgo sezono?

– Aš turiu savo versiją: futbolas yra pasiekęs tokį lygį, kad kiekviena komanda moka apsiginti. Dėl to ir rezultatai nėra didžiuliai. Kai girdi sakant "Šiaurės Korėja", atrodo, kad brazilai juos turėtų sudraskyti 10:0. O matėme, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Nėra taip, kad kuri nors komanda būtų visa galva pranašesnė už kitas – visoms, norint laimėti, reikia kažkuo nustebinti oponentus. Pavyzdžiui, Prancūzija rungtynėse su Urugvajumi nesukūrė absoliučiai nieko. Atrodė, kad susitinka dvi atakuoti mėgstančios ekipos, o žiūrovai nieko nepamatė, mačas buvo visiškai pilkas.

– Dalį karjeros praleidote Graikijoje. Ar ši graikų karta, 2004 m. tapusi Europos čempionais, jau baigia išsikvėpti?

– Sunku pasakyti. Graikijos žaidėjai techniškai yra puikiai parengti, treneris (Otto Rehhagelis – red. past.) – labai patyręs. Pastaraisiais metais jie nuolat patenka į žemyno ir planetos pirmenybių finalinius etapus, todėl komanda tikrai nėra silpna. Gal jie tiesiog neįsivažiavo, netinkamai nusiteikė. Jeigu jie nemokėtų žaisti, tikrai nebūtų palikę turkų už pasaulio čempionato borto.

– Ispanų, kaip turnyro favoritų, statusas po pralaimėjimo Šveicarijai susvyravo?

– Mano nuomone, tai jiems tik suteiks didesnį postūmį. Ispanai taip ilgai žaidė be pralaimėjimų, kad tokio smūgio jiems patiems reikėjo. Nesėkmė sutelks juos, ir per kitas rungtynes ispanai pademonstruos, ką moka.

– Galėtumėte išskirti kurio nors vartininko žaidimą pirmenybėse?

– Kol kas jokių naujų, dėmesio vertų veidų nepamačiau. Į akį krito tai, kad Šiaurės Korėjai trūksta gero vartininko. Praleisti įvarčio iš tokio kampo, iš kurio atakavo Maiconas, negalima. Jeigu vartininkas būtų žaidęs užtikrintai, korėjiečiai netgi galėjo pasiekti teigiamą rezultatą.

– Anglas Robertas Greenas tapo beveik centrine pirmosios čempionato savaitės figūra. Ar galima kaip nors pateisinti klaidą, kurią jis padarė per rungtynes su JAV komanda?

– Kiekvieną klaidą sunku pateisinti. Mano nuomone, šis sezonas jam buvo puikus, Anglijoje jis rungtyniavo labai gerai. Pasakyti, dėl ko atsitiko ta nelaimė, sunku. Galbūt tai stresas, nes, žaisdamas Londono "West Ham" klube, tokių klaidų R.Greenas tikrai nedarydavo. Jeigu po šio šoko jis sugebės atsistoti ant kojų, vadinasi, yra tikrai labai stiprus psichologiškai.

– Vartininkai prakeikė čempionato kamuolį "Jabulani". Nemanote, kad FIFA perlenkė lazdą ieškodama naujovių?

– Jau gal 20 metų kamuolys keičiamas per kiekvieną čempionatą, siekiant, kad jis lėktų greičiau, keistų trajektoriją, pagreitį. Tai – ne išradimas. Žinoma, vartininkus tai nervina. Šis kamuolys gali kelis kartus pakeisti skriejimo kryptį. Todėl smūgis iš 50 m atstumo yra toks pat pavojingas, lyg būtų smūgiuojama iš 10 m, nes vartininkai turi laukti iki paskutinės akimirkos. Niekas to nesupranta, kaltina vartininkus, bet jiems iš tiesų yra labai sunku.