A. Gudžius: tikslus turiu, tad vėl kopiu į kalną

Nors už lango dar vasaris, Andrius Gudžius, trumpam atidėjęs į šoną diską, čiumpa meškerę ir skuba prie vandens. Kelios valandos gamtoje, ir galiūnas iš Kauno rajono vėl pasirengęs sunkiai dirbti ruošdamasis Tokijo olimpiadai.

"Tokia šiemet ir žiema. O žinant, kad žvejyba mano didžiausias pomėgis, geresnių progų nė nereikia. Nesu žvejys, kuris pakrantėmis vaikšto visą dieną ir nueina po 10 ar 15 km. Pabūnu porą valandėlių, galva išsivalo ir grįžtu namo", – pasakojo A.Gudžius.

Vakar, vasario 14-ąją, disko metikui sukako 29-eri. Gimtadienio išvakarėse paklaustas, ar turės laimikį šventiniam stalui, jis nusišypsojo: "Šįsyk, lyg tyčia, nieko nepagavau, bet būna, kad gražių upėtakių ištraukiu."

Nors iki varžybų sezono dar geri du mėnesiai, šiomis dienomis A.Gudžių galima kasdien sutikti Alekso Stanislovaičio lengvosios atletikos manieže. Darbas su svarmenimis, jėgos ir kitų fizinių savybių ugdymas, o greta to – disko metimo technikos analizė ir kruopštus judesių šlifavimas. Šis monotoniškas darbas saldžiausius vaisius turėtų subrandinti tik vasarą, o kol kas ir sportininkui, ir jo treneriui Vaclovui Kidykui tenka apsišarvuoti kantrybe.

Andrius Gudžius (kairėje)

– Andriau, nors iki svarbiausių sezono startų dar bene pusmetis, jūs sezonui rengiatės jau porą mėnesių. Ką per tą laiką pavyko nuveikti?

– Lapkričio mėnesį su treneriu ir kineziterapeutu dvi savaites plušėjome treniruočių stovykloje Portugalijoje. Tai buvo labiau įvadinė stovykla, kaip mes sakome, grįžimas prie įrankio. Gerinome fizines kondicijas, bet pernelyg stipriai dar nedirbome, nes jei jau lapkritį ar gruodį būčiau maksimaliai pasirengęs, reikėtų vasarį ar kovo pradžioje dalyvauti varžybose. Tokiu atveju išlaikyti optimalią formą iki olimpinių žaidynių būtų neįmanoma. Va, dabar jau užsidariau salėje ir pumpuoju kūną. Norisi padėti tvirtus pamatus, kad vėliau sezono metu į treniruoklių salę užsukčiau rečiau, tik formai palaikyti, o galėčiau susitelkti technikos treniruotėms. Kovo mėnesį išvažiuosime į dar vieną stovyklą Tenerifėje, o paskutinė stovykla vyks balandį.

– Pagal kokius kriterijus renkatės vietas treniruočių stovykloms: žiūrite tik į šilumą ir treniruočių sąlygas, ar, kaip kai kurie metikai, bandote pagaudyti ir stipresnius vėjus, kad jūsų diskas skrietų kuo toliau?

– Jei rinkčiausi vėjuotas vietoves, kur vyrauja metikams palankūs vėjai, diskas skrietų toliau, bet tai būtų savotiška meškos paslauga. Ten jausčiausi kietas, bet vėliau, patekęs į mažiau palankias sąlygas varžybose, susidurčiau su didesniais iššūkiais. Todėl į vėjus nekreipiame jokio dėmesio.

– Vis dėlto ar per treniruotes jau pamatuojate, kiek nuskrieja jūsų įrankis?

– Iki artimiausio tinklo (juokiasi). Su treneriu taikome taip, kad tie tolimi metimai pasirodytų maždaug gegužės mėnesį, kai turėčiau pasiekti optimalią formą. Pagal dabartinę formą jaučiuosi gana stiprus fiziškai, bet dar reikės tą jėgą perkelti į metimą. Tam ir yra metimų analizė, vaizdo įrašų peržiūra. Pasimato daug detalių, smulkių klaidelių, kurias stengiamės šalinti.

– Praėję metai jums buvo sunkūs visomis prasmėmis (pasaulio čempionate Dohoje titulą gynęs lietuvis liko 12-as, o 2019 m. pradžioje palaidojo tėvą). Ar vis dar jaučiate praėjusių nesėkmių psichologinę naštą?

– Pernai labai atsiliepė visokios negandos. Prieš pasaulio čempionatą dėl traumų buvau praleidęs daug varžybų. Per treniruotes prieš pat pirmenybes diskas pradėjo skrieti toli, bet per svarbiausią sezono startą norint pademonstruoti aukščiausius rezultatus reikia juos rodyti nuolat ir būtent varžybose. O tokios praktikos man labai trūko… Bet aš nesidairau į praeitį. Juk kažkada buvau pasaulio čempionu, paskui vėl – niekuo. Dabar vėl kopiu į kalną.

– Ankstesniais metais varžybų praktikos galėdavote semtis Deimantinėje lygoje, tačiau šiemet disko metikai pasirodys vos dviejuose iš penkiolikos lygos etapų. Ar dėl tokių disko metikams nemalonių reformų jūsų sezono startų kiekis nesumažės drastiškai?

– Varžybų turėtų pakakti. Yra sukurtos tam tikros alternatyvos Deimantinei lygai, tad startuosime tenai. Šie metai – olimpiniai, tad į jas turėtų susirinkti visi pajėgiausi metikai, nes visi norės pasidraskyti, pasitikrinti jėgas su stipriais konkurentais. Vienintelė blogybė – finansinė pusė (užpernai triumfavęs lygoje lietuvis uždirbo 50 tūkst. eurų, pernai, likęs antras, pelnė 20 tūkst. eurų – aut. past.). Žinoma, man labai apmaudu. Suprantu, kad organizatorių sprendimą lėmė televizijų įgeidžiai, bet komerciniai faktoriai neturėtų užgožti sportinių. Juk disko metimas – viena seniausių, jei ne seniausia, olimpinė rungtis. O ir Deimantinės lygos dauguma etapų vykdavo Europoje, kur disko metimas – viena populiariausių rungčių. Ypač centrinėje ir šiaurės Europoje, kur pažiūrėti mūsų kovų renkasi pilni stadionai.

Žinau savo šiemetinius tikslus ir jų sieksiu. Kokie jie? Numesti diską bent 70 m ir kuo geriau atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.

– Kada ir kur planuojate savo pirmuosius startus?

– Turbūt pradėsiu nuo starto Lietuvoje gegužės mėnesį. Vėliau važiuosiu į varžybas kur nors Europoje. Tikslaus plano dar neturiu, nes paprastai jį parengiame likus mėnesiui iki startų, įvertiname fizinę būklę, rezultatus.

– Prieš kelias dienas lengvosios atletikos ekspertas iš Didžiosios Britanijos jus įvardijo vienu realiausių pretendentų į Tokijo olimpiados medalius. Ne paslaptis, kad esate bene didžiausia visos Lietuvos delegacijos viltis olimpinėse žaidynėse. Ar toks statusas jūsų neslegia?

– Ekspertų nuomonės tikrai neslegia. Toks jų darbas. Jei imčiau pernelyg jautriai žiūrėti į nuomones, pačiam būtų sunkiau. Aš žinau savo šiemetinius tikslus ir jų sieksiu. Kokie jie? Pasiekti 70 m ribą ir kuo geriau atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. O medalius skaičiuosime po sezono.

– Olimpiadoje jūsų laukia ne tik kova su savimi, bet ir su būriu konkurentų. Štai pasaulio čempionas ir šio sezono favoritas Danielis Stahlis neseniai pasigyrė, kad per treniruotes gimtojoje Švedijoje įrankį jau skraidina už 70 m ribos. Ar sekate savo pagrindinių varžovų rezultatus?

– Visiems jiems neblogai sekasi. Manau, kad šiemet bus kokie penki šeši atletai, kurie Tokijuje taikysis į aukščiausios prabos medalius. Tikiuosi, tarp jų būsiu ir aš. Dar kokie keturi disko metikai gali pretenduoti į prizines vietas. Laukiu atkaklios kovos ir gražaus sezono.

– Esate ne tik sportininkas, bet ir šeimos tėvas, o jūsų žmona Dovilė Vilkijos apylinkėse turi nemenką uogų ūkį. Olimpiniais metais papildomas pareigas jums turbūt tenka pamiršti?

– Per daugelį metų mano artimieji prie to jau priprato. Juolab kad sportininko karjera trumpa. Aukščiausius rezultatus, apskritai, įmanoma rodyti gal tik kokius penkis šešerius metus. Tad turiu susitelkti vien į šią veiklą. Dovilei padeda ir vaikai, ir mano bei jos pačios artimieji. Manau, kad šeima žino, kaip elgtis esant įvairioms situacijoms ir puikiai tvarkosi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių