Viltys dar gyvos

Iki žiemos olimpinių žaidynių Pietų Korėjoje lieka mažiau nei pusšimtis dienų, o ledo šokėjai vis dar nežino, ar jau ramia sąžine gali vykti atostogų į egzotiškus kraštus ir tingiai vartytis paplūdimiuose.

Šį rudenį Vokietijoje vykusiose olimpinėse atrankos varžybose naujoji Lietuvos pora metė iššūkį pripažintiems lyderiams ir užėmė septintą vietą. Tiesa, jiems pritrūko vos 0,27 balo iki šeštos pozicijos, suteikusios garantuotą bilietą į olimpiadą. Esant dabartinei situacijai, duetas taip pat turi teorinių šansų patekti į svarbiausią karjeros turnyrą, tačiau tam turi sutapti keletas aplinkybių.

Viena realiausių galimybių jau beveik atkrito, nes Rusijos sporto valdžia nutarė neboikotuoti žaidynių, kuriose dopingu susitepusios šalies sportininkai galės dalyvauti tik su neutralia vėliava. Teisė apsispręsti, ar sutinka startuoti ne Rusijos, o neutralų statusą turinčios komandos sudėtyje, palikta patiems sportininkams. Tarp jų ir dviem Rusijos ledo šokėjų poroms, kurios pelnė kelialapius į žaidynes. Jei bent viena jų nutartų nevykti į Pietų Korėja, bilietas automatiškai atitektų Lietuvai. Taip pat lietuviai gautų kelialapį, jei bent vienas aukščiau esantis duetas nestartuotų dėl traumos.

Turi atsarginį variantą

Pasak Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentės Lilijos Vanagienės, tuomet iškiltų klausimas dėl A.Reed pilietybės. LČF atstovams tektų minti prezidentūros slenkstį.

"Kita vertus, bilietas atitenka ne konkrečiai porai, o šaliai. Tad mes tikrai rastume, ką nusiųsti į olimpiadą", – šypsojosi L.Vanagienė, rodydama į drauge su vyresniais kolegomis Kauno ledo arenoje plušėjusį jaunimo duetą Guostę Damulevičiūtę ir Deividą Kizalą. Pastarieji, septyniolikmetė Guostė ir devyniolikmetis Deividas jau puikiai užsirekomendavo pasaulio jaunimo čempionate, Europos žiemos jaunimo žaidynėse ir kituose tarptautiniuose turnyruose.

Kol nesulaukė galutinio atsakymo, S.Ambrulevičius ir A.Reed pluša iš širdies. Neseniai jie startavo keliuose tarptautiniuose turnyruose, o Lietuvoje dalyvavo Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko ledo šou "Roko simfonija ant ledo".

Sniegas neišgąsdino

Pirmą kartą mūsų šalyje apsilankiusi A.Reed liko sužavėta.

"Kaunas – puikus miestas. Jūs turite nuostabias bažnyčias, įdomią architektūrą, ko mes Jungtinėse Valstijose neturime. Taip pat matyti daug naujų statybų. Matyt, miestui bandoma įpūsti naujos energijos", – įspūdžiais su mūsų dienraščiu dalijosi Allison.

Kaskart, kai pamatau sniegą, pasijaučiu lyg stebuklų šalyje. Labai smagu!

Pasak amerikietės, jos neišgąsdino lietuviški orai. Nors jos viešnagės metu nebuvo saulės, o dangus pažėrė sniego, mergina įžvelgė pozityvių dalykų.

"Kaskart, kai pamatau sniegą, pasijaučiu lyg stebuklų šalyje. Labai smagu!" – kvatojosi amerikietė.

Pati Allison jau yra dalyvavusi olimpinėse žaidynėse su gruzinu Otaru Japaridze. 2010 m. Vankuveryje ji užėmė 22-ą vietą. Pašnekovė neslėpė puikiai suvokianti, koks ilgas ir vingiuotas kelias driekiasi iki šio svarbiausio pasaulyje sporto renginio.

"Nuo pat pradžių, kai su Sauliumi svarstėme tokią galimybę, pasakiau, kad esu pasirengusi ilgai kelionei ir kad man kantrybės tikrai pakaks. Mes abu pasirengę sunkiai dirbti ir pasiekti užsibrėžtų tikslų. Manau, kad nesvarbu, kuri pora dalyvautų olimpiadoje, svarbiausia, kad Lietuvos šokėjų pora vėl grįžtų į ledo šokių elitą", – aiškino amerikietė.

– Sauliau, rudenį vykusioje olimpinėje atrankoje likote pirmi už brūkšnio. Gal iki šiol griaužiatės nagus? – paklausėme S.Ambrulevičiaus.

– Nieko panašaus. Į olimpinę atranką važiavome labiau pristatyti save čiuožimo specialistams ir visuomenei. Nelabai tikėjomės mesti iššūkį patyrusioms poroms, nes jie kartu šoka 5–6 metus, o mes – penkis mėnesius. Tačiau pavyko visai neblogai. Po trumposios programos buvome net ketvirti. Patys buvome apstulbę. Gaila, kad vėliau šios pozicijos nepavyko išlaikyti. Nuo kelialapio mus atskyrė mažiau nei trečdalis taško. Ledo šokių masteliais, tai – niekas. Vis dėlto tokios situacijos mus stumia į priekį. Kitą sykį būsime stipresni. Mūsų strateginis tikslas – į 2022 m. olimpiadą patekti ne per papildomas atrankas. Norime iki to laiko išsiugdyti pagarbą sau, kad teisėjai nesigėdytų mums rašyti aukštus balus, kad žinotų, kaip mes atliekame sudėtingus elementus, ir tai vertintų.

– Ar jaučiate įtampą dėl neaiškios situacijos su olimpiniais kelialapiais? Juk Rusijos sportininkai vis dar gali nuspręsti nestartuoti su neutralia vėliava, įmanoma ir situacija, kai kuris nors jūsų konkurentų gaus traumą.

– Pirmiausia tai traumų nelinkime niekam. Ypatingos įtampos taip pat nėra, nes mes atlikome viską, kas nuo mūsų priklausė. Žinome, kad mūsų šalis verta vietos olimpiadoje, bet aplinkybės yra tokios kokios yra.

– Net jei scenarijus susiklostytų palankiai, kažin ar jums pavyktų itin staigiai išspręsti Allison pilietybės klausimą. Ar nebūtų apmaudu užleisti vietą jūsų jauniesiems kolegoms iš Kauno D.Kizalai ir G.Damulevičiūtei?

– Patikėkite, mes džiaugtumės bet kuriuo atveju. Labiausiai – dėl Lietuvos žiemos sporto. Visiems įrodėme, kad mūsų šalis dar turi gabių ledo šokėjų. Apskritai žiemos sporto šakoms mūsų šalyje labai trūksta dėmesio. O juk visi mes dedame labai daug pastangų, kad pasiektume pasaulinį lygį. Žinant, kad Lietuvoje trūksta ledo arenų, nėra kalnų, o pastaraisiais metais pasigendame net sniego, tikrai nelengva prilygti varžovams iš turtingesnių ar žiemos sporto tradicijomis garsių valstybių.

– Praėjusią vasarą išsiskyrėte su kita amerikiete partnere Taylor Tran, su kuria šokote trejus pastaruosius metus. Ar iškart susilipdė jūsų naujasis duetas?

– Mūsų stiprybė ta, kad vienas kitą puikiai jaučiame ant ledo, sutampa mūsų charakteriai, bet svarbiausia – abu labai kryptingai žiūrime į savo profesiją. Mes ant ledo lipame ne aklai dirbti, o labai konkrečiai, minučių tikslumu, žinodami, ką norime atlikti ir tobulinti. Su buvusia partnere to savitarpio supratimo šiek tiek trūko. Manau, kad su ja pasiekėme savo galimybių ribas, tad teko priimti sunkius sprendimus.

– Esate kaunietis, bet didžiąją metų dalį praleidžiate Jungtinėse Valstijose. Ar tenkina ten sudarytos treniruočių ir gyvenimo sąlygos?

– Man viskas tinka. Su Allison turime labai stiprią trenerių ir pagalbininkų komandą. Pradedant garsia trenere Marina Zujeva, baigiant būriu kitų specialistų. Aš pats gyvenu tarp JAV ir Kanados. Kasdien važinėju keliasdešimt kilometrų nuo Detroito į treniruotes Kanadoje. Ten treniruoju ledo ritulininkus, mokau juos čiuožimo technikos. Smagu, kad savo darbą pavyksta suderinti su intensyviomis mūsų su Allison treniruotėmis. Tad Jungtinėse Valstijose jaučiuosi tikrai jaukiai.