Lietuvos irkluotojai Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas šiandien bandys pakartoti plaukikės Rūtos Meilutytės žygdarbį – iškovoti olimpinį medalį.

"Dalyvauti olimpiados finale, manau, yra kiekvieno sportininko svajonė", – sakė S.Ritteris.

– Sauliau, ar finalas Londone – tavo ir Rolando šio sezono viršūnė? – paklausėme irkluotojo.

– Prieš olimpines žaidynes tokio gero rezultato nesitikėjome. Nebūtume nusiminę nepatekę į finalą. Norėjome gerai pakovoti su varžovais. Pavyko sėkmingai irkluoti – ir techniniu, ir fiziniu požiūriu.

– Ar su Rolandu pasikalbate apie tikslus lemiamam startui?

– Stengiamės apie tai negalvoti. Finalo dieną reikės ypač susikaupti. Jeigu tai pavyks, rezultatas bus geras.

– Kas svarbiausia irkluojant dviese?

– Pirmiausia – techninis sinchroniškumas, bet jis neįmanomas be tam tikro nusiteikimo, abipusio supratimo.

– Kaip jaučiatės irkluotojų kaimelyje? Mindaugas Griškonis pasakojo, kad labai daug apsaugos pareigūnų. Tai netrukdo?

– Šunimis pjudo (juokiasi). Jeigu rimtai – niekas netrukdo. Apsauga turi būti, nors, kol įveikiame visas patikrinimo užkardus, šiek tiek užtrunka kelionė iki treniruočių ir varžybų vietos. Gyvename po vieną, sąlygos puikios. Džiaugiuosi, kad įsikūrėme ne pagrindiniame olimpiniame kaimelyje. Ten turbūt daugiau šurmulio negu čia.

– Ką veikiate laisvalaikiu?

– Pasižvalgome po apylinkes, per televizorių stebime kitų mūsų sportininkų pasirodymus. Labai džiaugiamės Rūtos Meilutytės pergale. Jos triumfas – paskata ir mums. Svarstėme: jeigu penkiolikametė gali taip varžytis su suaugusiomis ir daugiau patirties sukaupusiomis plaukikėmis, kodėl mes negalime mesti iššūkį irklavimo grandams?