B. Vanagą ir toliau kamuoja pirmadienį prasidėję nugaros skausmai. Į bivaką, kuriame laukia taip reikalingas masažas, lenktynininką vėl parvežė šturmanas F. Palmeiro.

Kopų ir akmenų išbandymai

Po finišo B. Vanagas pasakojo, kad visa daugiau nei 400 kilometrų ilgio trasa buvo itin techniška. Ir didelių kopų netrūko, nors, kaip juokavo lenktynininkas, organizatoriai praėjusiais metais nuo ralio maratono dalyvių jas slėpė. Smėlynuose šį kartą netrūko ir pavojų.

Šiaip viskas gerai, tik labai erzino dvi starto metu kažkokiu būdu į kabiną patekusios musės.

„Įvažiavome į kopų masyvą, kai vidurdienį statmenai švietė saulė. Buvo labai sudėtinga važiuoti, nes nėra šešėlių, todėl gali tiesiog nepamatyti smėlio sienos priešakyje arba nuvirsti nuo kokio skardžio. Viskas aplinkui tuomet – vienodos gelsvai rudos spalvos“, – komentavo sportininkas.

Anot B. Vanago, nors buvo daug smėlio ir akmenų, bet parinktas geras, įdomus balansas. Pasitaikė netgi tikrų bekelės varžybų elementų didžiulių riedulių masyvais, kuriuos reikėjo kažkokiu būdu įveikti. „Būdamas blaivaus proto net ir turėdamas gerą visureigį nesugalvotum ten važiuoti, bet Dakare būna ir taip“, – konstatavo jis.

Prie gerų šiame Dakare atliktų darbų ekipažas pridėjo ir vieną Yazeedui Al Rajhi paskolintą ratą, kitą prakirto patys, o visa tai nutiko per pirmuosius 100 kilometrų.

„Tai su vienu atsarginiu ratu labai suspaudus sėdmenis reikėjo važiuoti per visus akmenis. Šiaip viskas gerai, tik labai erzino dvi starto metu kažkokiu būdu į kabiną patekusios musės“, – kalbėjo humoro jausmo neprarandantis B. Vanagas.

Lyderiai klaidžiojo trasoje

„Toyota Gazoo Racing“ antradienį iškovojo dvigubą pergalę. Tarp automobilių ekipažų greičiausias ir vėl buvo Nasseras Al-Attiyah, o antrąją poziciją užėmė jo komandos draugas, Dakaro naujokas Henkas Lateganas. Stephane'as Peterhanselis su „Mini“ bagiu finišavo trečias, tačiau prancūzas vis dar turi 5 minučių persvarą bendroje įskaitoje.

Navigacija vėl buvo rimtas iššūkis su kuriuo šį kartą nesusidorojo netgi C. Sainzo šturmanas Lucas Cruzas. Pasiklydęs ispanų ekipažas lenktynių pradžioje išvažiavo iš trasos, o sugaištas laikas nubraukė galimybes kovoti dėl pergalės. Y. Al Rajhi netgi teko sustoti kelioms minutėms šalia trasos, kol galiausiai pavyko susiorientuoti ir pratęsti lenktynes.

Tokia sumaištis suteikė papildomą galimybę klasikinio ralio legendai Sebastienui Loebui. Egzotiškąjį „Prodrive Hunter“ vairuojantis prancūzas antrajame greičio ruože rimtai grasino lyderiams, o finišavo šeštoje pozicijoje.

Likus maždaug 40 kilometrų iki finišo apsivertė greičiausiųjų penketuke iki tol buvęs Bernardas Ten Brinke'as. Lenktynininkas ir jo šturmanas Tomas Colsoulas nenukentėjo, tačiau ekipažui etapas buvo baigtas – beliko sulaukti komandos pagalbos. B. Vanagas pasakojo, kad pavojinga vieta nebuvo pažymėta kelio knygoje, o po didelio šuolio olando automobilis priekiu stipriai trenkėsi į žemę.

„Panašu, kad Dakaras jam jau baigtas. Labai dėl to apmaudu, bet šiame sporte taip jau būna“, – kalbėjo jis.

Nepaliesta laukinė dykuma

Dviem dienoms Vadi Ad Davasire įkurtas bivakas suteikė komandų technikams ir aptarnaujančiam personalui taip reikalingas poilsio valandas. Tuo metu lenktynių dalyviai įveikė pirmąją 2021 metų ralio maratono žiedinę trasą vienos didžiausių pasaulio dykumų, Rub al Chalio, pakraščiu.

Važiuojant nepaliesta laukine dykuma vėl netrūko smėlio ir kopų, tačiau pastarosios buvo išsidėsčiusios trumpesniais ruožais. Ant nevienodos dangos lėtesnes techniškas atkarpas vėl keitė labai greitos.

403 kilometrų greičio ruože, organizatorių vertinimu, 78 proc. paviršiaus sudarė smėlis, 12 proc. dykumos dengė žemė, o likusieji 10 proc. buvo kopos. Sugebėjusiems išvengti akmenų ir greitai radusiems kelią šis etapas suteikė galimybę pagerinti savo laiką.