Marius Žaliūkas ir Arvydas Novikovas praėjusį savaitgalį šventė: su Edinburgo "Hearts" ekipa laimėję Škotijos futbolo taurę, jie papildė kitų Lietuvos futbolininkų – Edgaro Jankausko, Deivido Česnauskio ir Sauliaus Mikoliūno, 2006-aisiais iškovojusių šį trofėjų, kompaniją.

Didysis finalas

"Siaubingai jaudinuosi tokiose spaudos konferencijose", – po pusvalandžio atsakymų į žurnalistų klausimus, likus dviem dienoms iki didžiojo finalo, sakė "Hearts" kapitonas M.Žaliūkas.

Didžiuoju finalu šis mačas buvo pavadintas prieš pusantro mėnesio, kai paaiškėjo, kad po 116 metų pertraukos susitiks dvi stipriausios Edinburgo komandos – "Hearts" ir "Hibernian".

"Mūsų laukia svarbiausia dvikova per klubo istoriją. Taip, mes septynis kartus iškovojome Škotijos taurę, tačiau laimėti ją, finale įveikus "Gretną", nėra tas pats, kas lemiamose rungtynėse nugalėjus "Hibernian", – apie būsimas varžybas kalbėjo "Hearts" sirgaliai.

Išpirko visus bilietus

Jau žinodama, kas žais finale, Škotijos futbolo federacija (ŠFF) rungtynes nusprendė surengti ne Edinburge, o Glazgo "Hampden Park" stadione.

Prigalvota įvairiausių tokio sprendimo versijų, tačiau ŠFF paaiškino, kad toks būdas – paprasčiausias norint kelti Škotijos ekonomiką. Nereikia būti dideliu matematiku, kad suprastum, jog iš šio vienintelio mačo valstybė uždirbo krūvą pinigų: užsakyti papildomi 700 autobusų, 80 traukinių ir išpirkti 58 000 tūkst. bilietų 52 000 vietų turinčiame stadione.

"Hearts" futbolininkai dėl to, kad teks keliauti į Glazgą, nesuko sau galvos. Likus dviem dienoms iki svarbiausio šio sezono, o daugumai – ir karjeros mačo, jie pokštaudami spardė kamuolį savajame "Tynecastle" stadione. Apie taktines gudrybes nebuvo jokių kalbų, tik – išsivėdinti galvas ir, sukaupus teigiamų emocijų, pasirengti finalui.

"Mes ruošiamės įprastai. Būčiau blogas treneris, jei sakyčiau, kad bet kurios kitos rungtynės nėra tokios svarbios. Jaučiame gerokai didesnį ažiotažą, didesnį dėmesį, tačiau tai tikrai nereiškia, kad stengsimės labiau nei per bet kurias kitas rungtynes. Mes visada stengiamės laimėti", – banalia fraze paskutinį interviu prieš didįjį finalą baigė sirgalių mėgstamas "Hearts" treneris portugalas Paulo Sergio.

Išgirdęs šiuos žodžius, "širdžių" senbuvis M.Žaliūkas nusišypsojo: "Netiesą sakė treneris. Tai nebus įprastos rungtynės. Mes juk matome, kaip miestas laukia šio mačo – vien dėl to privalėsime stengtis dar labiau."

Netrukus M.Žaliūkas su varžovų "Hibernian" kapitonu Jamesu McPake'u pozavo prie senutėlės, 139-uosius metus skaičiuojančios Škotijos futbolo taurės. Tai buvo pirmas kartas, kai Lietuvos rinktinės gynėjas turėjo progą prisiliesti prie svarbiausio škotų futbolo trofėjaus.

"Ypatingo jausmo nepatyriau, tik jaučiu, kad jei tą taurę pakelsiu dar kartą, mūsų lauks labai smagus savaitgalis", – tąkart kiek pavargęs nuo vis didėjančios įtampos kalbėjo M.Žaliūkas.

Linkėjimai iš viršūnės

Amžinojo rudens mieste paskutinis rytas išaušo stipriai vėjuotas ir apsiniaukęs. Tai "širdžių" trenerių štabą privertė pakeisti planus ir prieš pat išvyką į Glazgą lengvą treniruotę surengti ne lauke, o "Hearts" akademijos dengtame manieže.

"Niekas nepersistengė, nes treneris akcentavo poilsį ir ramybę. Stengiamės atsiriboti nuo bet kokių įtampą keliančių veiksnių. Nežinau, ar žaisiu, bet to labai labai noriu", – po treniruotės kalbėjo Arvydas Novikovas. Kaip vėliau paaiškėjo, jam neatsirado vietos tarp 15 rungtynėms registruotų žaidėjų (tiek jų galima registruoti Škotijos futbolo taurės turnyre).

"Novikovas yra geras žaidėjas, bet jo pozicijoje žaidžia Davidas Templetonas ir Andrew Driveris, kurių nukonkuruoti jis kol kas nesugeba", – dar nežinodamas trenerio sprendimo teigė po keturių mėnesių pertraukos į Škotiją atvykęs klubo savininkas Vladimiras Romanovas.

"Nebeturiu tiek laiko, kad galėčiau sekti kiekvieną jų žingsnį. Kita vertus, dabar viskas paprasčiau nei anksčiau – yra komanda, treneris. Bet tai nereiškia, kad "Hearts" man nebeįdomus. Kaip gali būti neįdomus savas kūdikis?" – tęsė V.Romanovas.

Patvirtindamas savo žodžius, klubo savininkas, kaip ir kiekvieną kartą, užsivilko kiltą (škotų tautinį drabužį), užkopė į uolėtą aukščiausią Edinburgo viršūnę – karaliaus Arturo sostą ir, ištiesęs rankas, kaip garsiajame "Titanike", palinkėjo savo komandai sėkmės.

Skambiausias sezono akordas

Likus 100 minučių iki finalo pradžios, "Hearts" futbolininkus vežęs autobusas priartėjo prie "Hampden Park" arenos, kur juos pasitiko tūkstančiai gerbėjų.

"Mačiau Škacelį! Jis – legenda, šiandien bus geriausias", – orakulo sugebėjimus prieš mačą demonstravo jaunasis "širdžių" sirgalius. Jis buvo teisus: du įvarčius pelnęs čekas Rudolfas Škacelis buvo pripažintas naudingiausiu finalo žaidėju.

Legionierius iš Čekijos buvo vienintelis žaidėjas, kuriam iškelti į viršų Škotijos taurę nebuvo naujiena. Prieš šešerius metus jis žaidė Valdo Ivanausko treniruojamoje komandoje.

"Negalima šio mačo lyginti su 2006-aisiais, nes tai – dvi skirtingos istorijos. Šiemet mes taurę laimėjome rungtynėse, per kurias visą laiką diktavome varžovams savo sąlygas. Jausmas – fantastiškas. Mes išgelbėjome sezoną, kuris, reikia pripažinti, nebuvo mums itin geras. Svajojome apie kelialapį į Čempionų lygą, tačiau ir šis pasiekimas mūsų gerbėjams – ne mažiau puikus", – grįžęs su komanda į "Tynecastle" stadioną kalbėjo R.Škacelis.

"Niekas nė nesvajojo apie geresnę sezono pabaigą. Buvo taip gera, kad net apsiverkiau. Jausmas išties nerealus", – pritarė čekui su draugais iš Lietuvos į klubo sezono uždarymą atvykęs M.Žaliūkas.

Šventė visas miestas

Saulėtą gegužės 20-osios rytą Škotijos futbolo taurės laimėtojai buvo pakviesti į Edinburgo merijos renginių salę, skirtą ypatingoms progoms paminėti.

"Hearts" ekipą pasveikino Edinburgo miesto meras George'as Grubbas ir vienas klubo vadovų Davidas Southernas. Po sveikinimų ir vaišių komandos laukė atviras autobusas bei sirgalių paradas.

Daugiau nei 100 tūkst. žmonių, nešini klubo vėliavomis ir pasipuošusių vyšninėmis "Hearts" spalvomis, užtvindė Edinburgo gatves, o futbolininkus vežęs autobusas su ką tik iškovota taure lėtai važiavo į "Tynecastle" stadioną. Edinburgiečiai traukė pergalės dainas, skandavo "Hearts", V.Romanovo, P.Sergio ir visų futbolininkų vardus, plojo ir džiaugėsi pergale. Renginį filmavo visos pagrindinės Škotijos televizijos.