Jose pasirodys ir žymiausias Lietuvos motociklų sporto atstovas – šalies čempionato marškinėlius jau išaugęs ir pasaulio motokroso čempionate MXGP dalyvaujantis Arminas Jasikonis.

Dvidešimtmetis anykštėnas šiuo metu susikoncentravęs į MXGP varžybas – čia jis šiemet debiutavo naujoje komandoje "Assomotor Honda", vairuoja motociklą "Honda". Praėjusių metų pabaigoje jis patyrė traumą – viename paskutiniųjų MXGP etapų kritus nuo motociklo, sportininkui išniro klubas, o kelias savaites trukusi reabilitacija neleido pabaigti sezono. Po kritimo varžybose JAV A.Jasikonis praleido du paskutinius etapus, tačiau bendroje 2017-ųjų MXGP įskaitoje sportininkas užėmė 13-ąją vietą.

– Arminai, praėjęs sezonas baigėsi nelabai sėkmingai. Ar dar jauti traumos padarinius?

– Kažkiek jaučiu. Tai buvo gana didelė trauma, bet manau, kad dabar viskas gerai. Nors kartais dar jaučiu padarinius, bet važiuoti, bėgti ar kažką kita daryti tai netrukdo.

– Trauma, nauja komanda, naujas motociklas, skirtingi pirmieji MXGP etapai. Kaip pats vertinate šio sezono pradžią?

– Taip, išties labai daug visko susidėjo į vieną vietą. Atėjau į komandą vėlai, nepasiruošęs, tačiau sezonas ilgas ir tikiu, kad per jį viskas klostysis tik geriau ir geriau.

– Kaip sekasi apsiprasti naujoje "Assomotor Honda" komandoje?

– Viskas gerai. Aišku, nelengva, nes aš atėjau iš vienos geriausių komandų visame MXGP. Nelengva, bet kiekvienoje treniruotėje jaučiuosi vis geriau.

– Ar lengva buvo rasti komandą po traumos?

– Trauma nebuvo toks blogas dalykas, ji netrukdė komandos paieškoms. Sutrukdė labai vėlai atėjusios naujienos iš mano senosios komandos – ji 2018-ųjų MXGP nedalyvauja. Todėl buvo sunkiau, nes daugelis komandų jau buvo pasirašę sutartis su kitais sportininkais.

– Dalyvaujate aukščiausio lygio varžybose – ar nėra sunku rasti motyvacijos grįžti ir kovoti Lietuvoje, juolab kad nekovojate dėl šalies čempiono titulo?

– Iš tikrųjų yra priešingai – visai smagu grįžti į Lietuvą ir dalyvauti varžybose dėl kolegų ir kitų žmonių. Motyvacija sugrįžti yra visada.

– Keliaujate po geriausias motokroso trasas visame pasaulyje. Ar galėtumėte jas palyginti su Lietuvos?

– Infrastruktūra dažnai skiriasi, ir gana smarkiai, tačiau pačios trasos ir gruntas nelabai – Lietuvoje trasos puikios. Tačiau motokrosas gana brangus sportas, tad nėra daug važiuojančiųjų, pati šaka nėra taip išvystyta.

– Kokios valstybės sirgaliai dėl motokroso išprotėję labiausiai?

– Manau, visų pagrindinių čempionato dalyvių – Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos. Šiose šalyse motokroso gerbėjų palaikymas – didžiulis. Ten šis sportas populiarus, daug sportininkų, bet kurioje treniruotėje – daugybė žmonių, o varžybose – visa starto rikiuotė.

– Kas lemia sėkmę motokrose?

– Daug dalykų susideda. Talentas daug duoda, bet būtina ir daug dirbti – vien su talentu nepavažiuosi. Jis padeda, bet visko nepadaro. Didelį vaidmenį atlieka komanda. Norint tapti pasaulio čempionu, turi sutapti daug dalykų – ir komanda turi būti gera, ir pats pasiruošęs. Jeigu bent vienas dalykas bus netinkamas, nieko nesigaus. Motokroso lygis per pataruosius metus labai išaugo – bet kuris iš "Top 13" gali laimėti, jeigu tik pavyksta startas. Atsitiktinumų čia nebūna.