Nauji etapai

Jau artimiausiomis dienomis turėtų būti patvirtintas naujasis Lietuvos automobilių ralio reglamentas. Šio sporto entuziastai naująjį 2017 m. sezoną sulauks nemažai naujovių. Pirmoji – Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) Ralio komitetas strategine ateinančio sezono partnere pasirinko ne kaimyninę Latviją, o Lenkiją. Antrasis Lietuvos automobilių ralio čempionato (LARČ) etapas gegužės 10–11 d. vyks Gdanske, o bendras abiejų šalių etapas – Lietuvoje, bus naujai organizuojamas Vilniaus ralis. LASF Ralio komiteto narys Mantas Babenskas teigia, kad kryptis į Lenkiją buvo pasirinkta todėl, kad tai daug didesnė šalis, kurioje automobilių sportas yra populiarus, be to, ir patiems sportininkams, važiuojantiems etapais, organizuojamais dviejose šalyse, galima surasti ne tik rėmėjų Lietuvoje, tačiau ir už jos ribų.

Be Vilniaus, ralio kalendoriuje naujas ir dar vienas miestas – Rokiškis. Kol kas neaišku, kaip tiksliai vadinsis abu raliai, tačiau žinoma, kad juos rengs "300 Lakes Rally" organizatorių komanda – ralį Vilniaus regione organizuos Neringa Simson, o Rokiškyje – Audrius Gimžauskas.

Beje, ralio lenktynininkai šiemet turės ir nemenką pertrauką tarp pirmojo ir antrojo LARČ etapų. Pirmasis "Halls Winter Rally" bus rengiamas sausio 27–28 d., o antrasis – gegužės 20–21 d. Lenkijoje. Tiesa, pastarajame, tikėtina, startuos labai mažai ekipažų iš Lietuvos, nes iki šio šiaurinio Lenkijos uostamiesčio komandoms teks įveikti apie 500 km. Tokių nuogąstavimų M.Babenskas itin nesureikšmino, nes, pasak LASF atstovo, visi raliai, kurie vyksta kitose šalyse, tačiau yra LARČ dalis, yra prastai lankomi mūsų sportininkų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Latvijoje vyks net du LARČ sprinto etapai.

Kiti pasirinkimai

Kol oficialiai nepaskelbtas 2017-ųjų LARČ kalendorius, Vilniaus ralio organizatorė N. Simson su "Kauno diena" nesileido į plačias kalbas, koks gali būti Vilniaus ralis, tačiau ilgiau jame dalyvaujantys sportininkai tvirtino, kad Vilniaus ralio pavadinimą šis etapas gaus daugiau simboliškai, nes didžioji dalis trasų vingiuos Molėtų rajono keliais. Paprasčiausiai dėl to, kad aplink sostinę daug kelių yra pernelyg apkrauti ir dėl savo tiesumo neįdomūs ralio lenktynininkams. Paskutinį kartą ralis netoli Vilniaus vyko 2013-ųjų gegužę. Tiesa, tuomet jis buvo paženklintas ir nelaime – ralio bolido partrenkta  žuvo posūkio išorėje už geltonos juostos stovėjusi žiūrovė.

Kiek daugiau apie Rokiškio rajone vyksiantį LARČ etapą buvo linkęs kalbėti A. Gimžauskas. "Jau nuo rugsėjo lankausi Rokiškyje, kur bendrauju tiek su savivaldos, tiek su verslo atstovais. Galiu pasakyti, kad visi labai suinteresuoti ir laukia tokio renginio savo regione", – sakė A. Gimžauskas. Paklaustas, ar nebijo organizuoti ralio regione, kuris anksčiau neturėjo nieko bendro su automobilių sportu, A. Gimžauskas teigė kaip tik galvojantis, kad mažesni miesteliai Lietuvoje pasigenda renginių. "Zarasai, kuriuose jau ne vienus metus organizavome "300 Lakes Rally", vasarą dūsta nuo renginių, todėl posūkis į Rokiškį turėtų duoti teigiamų rezultatų, juolab kad šis miestas nuo Kauno ir Vilniaus yra nutolęs tokiu pačiu atstumu, o nemažam būriui ralio gerbėjų iš Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės kelionė gerokai strumpės", – svarstė vieno LARČ etapų organizatorius. Be to, A. Gimžausko teigimu, Rokiškyje geriau išvystyta ir agyvendinimo infrastruktūra, todėl tiek ralio dalyviams, tiek žiūrovams bus daug lengviau susirasti nakvynės vietą.

Nesutaria dėl datos

Didžiausias konfliktas planuojant ateinančių metų varžybų kalendorių kilo tarp LARČ etapų Vilniuje ir Kelmėje organizatorių. Publikacijos rengimo metu "Žemaitijos ralio" organizatoriams buvo pasiūlyta ralį Kelmės ir Plungės apylinkėse organizuoti birželio 10–11 d., tačiau vienas šio ralio organizatorių Tomas Savickas sakė griežtai su tuo nesutinkantis, nes etapus Gdanske, Žemaitijoje ir Vilniuje skirtų vos pora savaičių. Vadinasi, yra didžiulė tikimybė, kad sportininkai, kurie Lenkijoje susidurtų su automobilio gedimais, nestartuotų Kelmės automobilių sporto klubo organizuojamose lenktynėse, o tai būtų didelis praradimas ralio organizatoriams, kuriems šiemet į Žemaitiją pavyko pritraukti ir tarptautinių automobilių sporto žvaigždžių – švedus Pontus Tidemaną su šturmanu Jonu Anderssonu ir suomius Kalle Rovanperą su Risto Pietilainenu.

Tradiciškai Žemaitijos regione ralis visuomet vykdavo birželio viduryje, tačiau šiemet, ralio kalendoriuje atsiradus Vilniaus raliui ir sujungus du Lietuvos ir Lenkijos automobilių ralio čempionato etapus, iš Lenkijos atskriejo prašymas, kad bendras abiejų šalių etapas būtų organizuojamas būtent birželio mėnesį, o patys lenkai važiuoti iki Kelmės nenori. Po tokios situacijos T.Savickas raštu kreipėsi į LASF vadovybę, ragindamas spręsti susidariusią nepalankią situaciją.

Pokyčiai klasėse

Dar vienas pokytis, laukiantis visų sportininkų, – sukurta motyvacinė sistema prioritetinėms tarptautinėms klasėms, taip pat pradedantiesiems čempionato dalyviams. "Kitų metų Lietuvos ralio reglamentas yra naujas čempionato strategijos puslapis. Kaip parodė praktika, kelti čempionato klasių konkurencingumą per techninių reikalavimų prizmę nebuvo patraukliausias sprendimas didinti lygias varžymosi galimybes ir sporto populiarumą. Todėl svarbioms sporto vystymui klasėms kuriame prioritetų sistemą, kuri atsispindi būsimose čempionato įskaitose. Į čempionatą įtraukiame išlaidas taupančių priemonių: palaipsniui judame unifikuotų padangų naudojimo ir centralizuotai tiekiamų degalų sprendimų link. Konkurencingumo didinimas ir lygių varžymosi sąlygų sudarymas yra pagrindiniai bet kurio sporto vystymo uždaviniai. Suprantame, kad bet koks šių sąlygų pokytis daro skirtingą įtaką įvairių sportininkų interesams. Esame įsitikinę, kad ateityje šie sprendimai atneš ypač daug naudos Lietuvos automobilių sportui", – teigė Maris Simsonas.

Toks ralio komiteto sprendimas sulaukė nemažai kritikos iš greičiausių LARČ dalyvių – Vaidoto Žalos, Ramūno Čapkausko, Vytauto Švedo, kurie metai iš metų tobulino savo techniką. Nemenkai prie ateinančių metų reglamento prisidėjęs M. Babenskas tvirtino, kad pakeitimai buvo planuoti ištisus metus. "Iš pradžių automobiliai įskaitose buvo suskirstyti pagal pajėgumą, tačiau tada supratome, kad tarptautinių R5 ir R2 klasės visiškai nesusidarys, todėl buvo nuspręsta šios klasės automobiliais važiuojančius sportininkus prijungti prie nacionalinės klasės", – situaciją aiškino M. Babenskas. Jis teigė suprantantis kai kurių sportininkų pasipriešinimą, tačiau ragino pažvelgti į pokyčius ralio sprinto varžybose, kuriose dalyvių skaičius išaugo maždaug ketvirtadaliu, šių varžybų organizavimą atskyrus nuo LARČ. "Mano pagrindinis prašymas – leisti Ralio komitetui dirbti. Manau, kad teigiamus pokyčius pamatysime jau po poros metų", – kalbėjo M. Babenskas.