Jam nebuvo leista dalyvauti Milano ir Kortinos žaidynėse dėl jo plano dėvėti šalmą, skirtą pagerbti kai kuriuos per Rusijos invaziją į jo šalį žuvusius asmenis. Ketvirtadienį jis kalbėjo JT diskusijoje ir išsamiai paaiškino, kodėl vis dar tiki pasielgęs teisingai.
„Manau, kad svarbu pasinaudoti šia scena ir kalbėti apie svarbius dalykus, – sakė V. Heraskevyčius tūkstančiams studentų skirtos edukacinės simuliacijos „Change the World Model United Nations“ atidarymo ceremonijoje. – Kartais atrodo, kad per visas tas treniruočių valandas mes tikrai pamiršome bendrą sporto misiją. Tai ne tik medaliai, bet ir vertybės, kurioms atstovaujame.“
V. Heraskevyčius buvo pakviestas pasidalyti savo istorija diskusijoje, kurioje taip pat dalyvavo Shiva Amini (Šiva Amini), buvusi Irano moterų futbolo rinktinės žaidėja, dabar gyvenanti Niujorke. Sh. Amini 2017 metais Šveicarijoje buvo suteiktas prieglobstis po to, kai Irano vyriausybė pagrasino sankcijomis, nes ji buvo nufotografuota žaidžianti futbolą su vyrais be privalomo hidžabo arba galvos apdangalo.
„Sportu galime gelbėti gyvybes, – teigė V. Heraskevyčius. – Sportas suteikė žmonėms vilties.“
Tarptautinė bobslėjaus ir skeletono federacija pareiškė, kad jo reikalavimas dėvėti šalmą „nesuderinamas su Olimpine chartija ir Sportininkų saviraiškos gairėmis“, todėl jam neleista dalyvauti žaidynėse. V. Heraskevyčius šalmą dėvėjo per treniruotes, tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paprašė jo varžybose dėvėti kitą šalmą. Buvo pasiūlyta nuolaidų, pavyzdžiui, ryšėti juodą raištį žuvusiems kare atminti arba leisti jam pademonstruoti šalmą nulipus nuo ledo.
Ketvirtadienį per sesiją buvo garsiai perskaityti Ukrainos sportininkų, kurių vardai buvo ant V. Heraskevyčiaus „atminimo šalmo“, vardai. Jie buvo palydėti ovacijomis.
Sportu galime gelbėti gyvybes. Sportas suteikė žmonėms vilties.
V. Heraskevyčiaus sezonas baigėsi, kai jam nebuvo leista dalyvauti olimpinėse žaidynėse, tačiau jo karjera nesibaigė. Ateinantį sezoną jis ketina dalyvauti bent keleriose Pasaulio taurės varžybose, įskaitant ir tas, kurios vyks Kortina d'Ampeco trasoje, kurioje jam nebuvo leista lenktyniauti praėjusį mėnesį. Jis taip pat planuoja dalyvauti 2030 metų žiemos olimpinėse žaidynėse.
Nuolatinė veikla
Netikėtas kvietimas į JT „nebuvo mano planų sąraše“, šypsodamasis sakė V. Heraskevyčius.
Nuo olimpinių žaidynių V. Heraskevyčius užsiima nuolatine veikla. Jis ir jo tėvas vadovauja fondui, skirtam Ukrainos žmonėms ir grupėms. Vienas iš pagrindinių jų prioritetų – aprūpinti generatoriais, atsižvelgiant į tai, kad didžiojoje šalies dalyje nutrūksta elektros tiekimas, o elektros tinklai geriausiu atveju yra nestabilūs.
Jis bando rasti daugiau būdų, kaip pagerbti dvi dešimtis sportininkų ir trenerių, kurie buvo įamžinti ant šalmo, kurio jam nebuvo leista dėvėti olimpinėse lenktynėse, ir netgi bando panaudoti savo „tikrojo darbo“ – fiziko – žinias ieškodamas būdų, kaip jo šaliai susidoroti su daugybe karo sukeltų problemų.
Jis taip pat nori pabandyti supažindinti daugiau žmonių su Ukrainos kultūra. Ketvirtadienį scenoje jis vilkėjo tradicinius ukrainietiškus siuvinėtus marškinius, taip pat planuoja visame pasaulyje pristatyti geriausius savo šalies virtuvės patiekalus.
„Mano tikslas – sulaukti paramos ir atkreipti dėmesį į Ukrainą, – teigė V. Heraskevyčius, – ir ne tik dėl karo Ukrainoje.“
Jis tvirtina, kad niekada nesigailėjo dėl sprendimo reikalauti dėvėti šalmą, nors žinojo, kad rizikuoja būti nušalintas nuo varžybų.
„Tikiu, kad turėjau visišką teisę dėvėti šį šalmą, ir man jo nedėvėjimas būtų tolygus savo principų išdavystei, – sakė V. Heraskevyčius. – Ant šalmo pavaizduoti žmonės buvo karo aukos. Neteisinga išduoti ir juos (...). Ne, šie žmonės paaukojo savo gyvybes. Jie nebijojo. Neteisinga juos išduoti. Taigi aš nesigailiu. Gailiuosi, kad negalėjau dalyvauti, bet tai nebuvo mano kaltė.“
(be temos)