Solidarizuojasi su Ukraina

Tarptautinės sporto organizacijos Rusijos ir Baltarusijos atletams uždraudė dalyvauti tarptautinėse varžybose jau seniau, tačiau mėgėjams apribojimai kol kas netaikomi. Kauno maratono rengėjai nusprendė solidarizuotis su ukrainiečiais, tad agresorių šalių bėgimo atstovų varžytis nepriims.

„Ukrainos sportininkus registruosime nemokamai, o renginio metu skatinsime aukoti pinigus Ukrainai. Raginame nelaukti ir prisidėti, kiek galite, jau dabar“, – sakė Kauno maratono iniciatorius Algirdas Pukis.

Bėgimo entuziastai kviečiami varžytis šešiose skirtingose distancijose: „Impact Brands maratono“, „Hollister pusmaratonio“, „Hella 10 km“, „SDG 5 km“, „Toyota 1,5 km“ bei „Agathum 400 m“ bėgimuose.

Kauno maratone galima vykdyti kvalifikacinius olimpinių žaidynių, svarbiausių čempionatų normatyvus.

Trasa – sertifikuota

Balandžio 24-ąją vyksiantis Kauno maratonas bus jubiliejinis – dešimtasis.

Per šį laikotarpį dalyvių skaičius išaugo trigubai, o bėgimo renginys atitinka aukščiausius tarptautinius reikalavimus – galima vykdyti kvalifikacinius olimpinių žaidynių, visų svarbiausių čempionatų normatyvus.

Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos („World Athletics“) patvirtintas sertifikuotas trasas turi vos trys bėgimo renginiai Lietuvoje.

„Labai gerai atsimenu pirmą maratoną 2013-aisiais. Per gerą pusmetį turėjome jį suorganizuoti ir tai padarėme. Buvo maždaug 1 850 dalyvių, jie startavo prie „Žalgirio“ arenos. Trasa buvo šiek tiek kitokia, 10 km ratas, tad maratono bėgikai jį sukdavo keturis kartus. Bėgimo renginių iki tol nebuvome organizavę, buvo daug naujų dalykų“, – prisiminė A.Pukis, idėją organizuoti maratoną Kaune realizavęs drauge su savo broliu Vytautu Pukiu.

Tikisi palankaus oro

Kauno maratonas – didžiausias ne šalies sostinėje organizuojamas maratonas Baltijos šalyse.

Tačiau iš didžiųjų maratonų kauniečių renginys išsiskiria lygia lengva trasa, todėl bėgikams palanku siekti aukščiausių rezultatų. Prieš trejus metus olimpietis Remigijus Kančys 42,195 km Kaune nubėgo per 2 val. 18 min. 36 sek. – greičiau mūsų šalyje vykusiose varžybose nėra bėgęs joks kitas lietuvis.

„Šiemet pakeitėme starto datą – paankstinome, kad nebūtų karštymetis, o dėl to sąlygos bus dar geresnės. Esame užsibrėžę tikslą, kad Lietuvos maratono rekordas būtų pasiektas Kaune. Netoli tikslo buvo R.Kančys, tikimės, kad kada nors rekordas bus pagerintas būtent Kaune“, – vylėsi A.Pukis.

Lietuvos vyrų maratono rekordas (2 val. 12 min. 35 sek.) nuo 1997-ųjų priklauso Česlovui Kundrotui, moterų (2 val. 25 min. 15 sek.) nuo 2005-ųjų – Živilei Balčiūnaitei.