Olandija turi neprilygstamą puolimo kvartetą. Brazilija žino, ko reikia pergalėms. Argentina nerimauja tik dėl trenerio užgaidų. Ispanija neturi silpnų vietų. Eilėje rikiuojasi vokiečiai, anglai, serbai, nigeriečiai. Didysis futbolo spektaklis gali baigtis banaliai, tačiau gali pateikti ir netikėtumų.

Pulsas – Afrikos gyslose

"Laukimas baigėsi", – šią žinią pasauliui kartojo prezidentai, futbolo legendos, muzikos žvaigždės, netgi vyskupai. Didžiausias Pietų Afrikos Respublikos (PAR) miestas Johanesburgas atskleidė Pasaulio futbolo čempionato uždangą – futbolo ekstazė prasidėjo.

Johanesburgo pramoniniame priemiestyje, daugiausia apgyvendintame juodaodžių, rekonstruotame milžiniškame stadione, pavadintame "Futbolo miestu", pirmosios arbitro iš Uzbekijos Ravšano Irmatovo startinį švilpuką išgirdo šeimininkų ir Meksikos rinktinės.

Prieš dvidešimt metų tame pačiame stadione savo pirmąją kalbą po 27 metų, praleistų vienutėje, perskaitė buvęs politinis kalinys Nelsonas Mandela. Būtent jo – buvusio PAR prezidento ir reformatoriaus, gerbiamiausio žemyno žmogaus – pastangomis FIFA buvo įtikinta suteikti teisę Afrikai pirmą kartą organizuoti planetos pirmenybės.

Tačiau istorinė simbolika ir milijardinė kaina, kurią PAR turėjo sumokėti už elitinį renginį, penktadienį nublanko prieš pagaliau prasidėjusį futbolo karnavalą.

Torsidos laukia proza

Kol kas džiūgauja viso pasaulio futbolo mėgėjai, tačiau Juo toliau, Juo labiau jų gretos mažės. 32 rinktinės PAR susirinko puoselėdamos skirtingus tikslus, bet svarbiausiu jų – Pasaulio čempionų taure – džiaugsis tik viena šalis.

Kas galėtų atrakinti vartus į galutinę pergalę? Spėlionės – nedėkingas dalykas, bet kai kurias komandas įvertinti būtina.

Kai Dunga 1994 m. iškėlė čempionato trofėjų virš savo galvos, šalia jo Brazilijos rinktinės pergalę šventė tokie komandos draugai kaip Romario ar Bebeto. Dabar buvusio kapitono treniruojama ekipa mėgins po ketverių metų pertraukos sugrįžti į braziliškąjį futbolo olimpą. Siautulingieji futbolo poetai žino kelius į triumfą – Brazilija laimėjo daugiau čempionų titulų už bet kurį kitą varžovą – tačiau poezija jų žaidime šįkart turėtų būti gerokai proziškesnė.

Neįtikima, tačiau bene mažiausiai futbolo potencialo brazilai atsivežė puolimo grandyje. Vienintelis Luisas Fabiano ne tik daugybę kartų įrodė savo klasę, bet spindėjo ir šį sezoną. Robinho teko sprukti į gimtinę, pamiršus milijonus, kuriuos už jį sumokėjo "Manchester City", ir ten užsitarnauti Dungos dėmesį. Nilmaras ir Grafite buvo rezultatyvūs savo klubuose, tačiau pastariesiems sezonas buvo permainingas. Niekas neabejoja, kad puolėjams už nugarų atsistosiantis Kaka galėtų priversti suspindėti net stulpą, bet ir jis didžiąją sezono dalį kankinosi ant Madrido "Real" atsarginių suolo kamuojamas traumos.

Kita vertus, Dunga – buvęs atraminis saugas – gali pasikliauti savo gynyba. Maiconas, Lucio, Juanas ir Dani Alvesas sudaro ypač solidžią gynėjų grandį, kuriai komanduoja po geriausio sezono per karjerą į PAR atvykęs vartininkas Julio Cesaras.

Brazilai čempionatą pradės įsitempę nuo pirmųjų minučių – erdvės atsipalaiduoti mirtininkų G grupėje tiesiog nėra. Tačiau Dungos komanda susidoros su pirmojo etapo iššūkiu – ne veltui daugelis Braziliją regi pirmenybių finale.

Unikalus ispanų balansas

Ispanijos rinktinė pralenkė laiką. Tiesa, tai ispanai padarė pergalingame Europos čempionate 2008 m. Prieš tokį žaidimą, kokį Pirėnų komanda demonstravo žemyno pirmenybėse, kapituliuoti tektų turbūt ne tik visiems europiečiams, bet ir Pietų Amerikos grandams.

Ar sugebės ispanai išsilaikyti adekvačiame lygyje? Priežasčių, verčiančių galvoti priešingai, nėra daug: per dvejus metus komanda tik stiprėjo, pasipildydama tokiais talentais kaip Pedro ar Sergio Busquetsas. Treneriui Vincente del Bosque nebus paprasta subalansuoti platų ginklų arsenalą, kurį suteikia Ispanijos rinktinės sudėtis. Elementarus pavyzdys: kurį vartininką leisti į aikštę, kai visi trys – Ikeras Casillasas, Victoras Valdesas ir Pepe Reina – yra tarp geriausių pasaulyje?

Olandija taip pat turi savo visraktį, galintį atrakinti bet kokias varžovų gynybos spynas. Rombu išsidėstęs tulpių šalies puolimo kvartetas – Wesley Sneijderas, Rafaelis van der Vaartas, po traumos greičiausiai spėsiantis atsigauti Arjenas Robbenas ir Robinas van Persey – bus mirtina jėga. Absurdiška, tačiau vietos aikštėje greičiausiai neliks kūrybingiausiam komandos juodadarbiui Dirkui Kuytui. Bet tai reiškia, kad, treneriui Bertui van Marwijkui pradėjus keisti savo lyderius, varžovų gyvenimas nepalengvės.

Finalininkų laukia fiasko

Argentinos rinktinės stratego Diego Maradonos charakterio plonybės futbolo ekspertams, mėginantiems nuspėti šios komandos likimą, kelia didžiausią galvos skausmą. D.Maradonos "Dievo ranka" 1986 m. argentiniečiams atvėrė kelią į pusfinalį – prisiminęs tai, kontroversiškasis specialistas gali vėl griebtis drąsių improvizacijų. Ar tai naudinga Argentinos rinktinei? Tik tuo atveju, jei trenerio sprendimai padėtų išlaisvinti geriausio planetos futbolininko Lionelio Messi talentą.

Argentinos rinktinė visada turėjo iš puikių futbolininkų sukomplektuotą komandą. Tačiau D.Maradona, prieš čempionatą atsisakęs kai kurių garsenybių, surado vietos ir mažiau žinomiems žaidėjams. Nuspėti Argentinos legendos eksperimentų rezultatą – ne ekspertų jėgoms.

Kas dar kabinsis už geidžiamiausios taurės kraštelio? Anglai yra tiesiogiai priklausomi nuo Wayne'o Rooney, tačiau puolėjas šį sezoną "Manchester United" klube demonstravo, kad jau yra pasiruošęs susidoroti ir su tokiu vaidmeniu. Vokietijos rinktinė turi įdomią sudėtį, kuriai parako užteks bent jau pirmajai čempionato daliai. Įdėmiai sekti vertėtų ir tokių komandų, kaip Serbija, Nigerija ar Portugalija, pasirodymą – jos gali tapti čempionato juodaisiais arkliukais.

Tačiau praėjusių pirmenybių finalininkių – Italijos ir Prancūzijos – sirgalių viešnagė PAR greičiausiai neprailgs. Nemažai neutralių futbolo mėgėjų dar 2006 m. klausė savęs: ar čempionato finalas buvo dėsningas žaidimo logikos prasme? Atsakymas bus pateiktas Afrikos stadionuose, ir jis nebus palankus prancūzams ar italams, mat šios komandos per ketverius metus neįgijo jokių naujų kozirių.

Nelengva bus ir turnyro šeimininkams: kažin, ar "Bafana Bafana", kaip vadinama PAR rinktinė, gerbėjų armija turės galimybę pasigrožėti savo ekipos žaidimu bent aštuntfinalyje.