Laikrodžiui mušant paskutines 2012-ųjų metų valandas,  užduodame septynis svarbiausius Lietuvos krepšiniui klausimus 2013-iesiems metams.

1. „Žalgirio“ ateitis: triumfas Eurolygoje ar neišsipildžiusios svajonės?

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šį sezoną demonstruoja geriausią žaidimą nuo istorinio 1998-1999 metų sezono. Nuostabi komandos komplektacija, aukščiausios klasės strategas, puikus patyrusių ir jaunų žaidėjų mišinys „Žalgirį“ pavertė viena grėsmingiausių krepšinio komandų šiuo metu rungtyniaujančių Europoje.

Auštant 2013-iesiems metams, „Žalgirio“ sirgalių širdyse kirba svarbiausias klausimas: ar šį sezoną „Žalgiris“ antrą kartą istorijoje įrašys savo vardą į Eurolygos čempionų metraštį?

Žalgiriečių laukia sudėtingas ir ilgas „Top 16” etapas. Varžovai, kurie turi užsitarnavę garsų vardą Europos krepšinyje: Atėnų „Panathinaikos“, Madrido „Real“, Malagos „Unicaja“, Maskvos CSKA, Stambulo „Anadolu Efes“. Įveikus šį etapą, finalo link – dar eilė stipriausių Senojo žemyno komandų.

2. Kas laukia „Lietuvos ryto“?

„Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ jau ilgus metus yra du svarbiausi, tačiau kartu ir du aršiausiai tarpusavyje kovojantys klubai Lietuvoje. Dvi stovyklos, kurios šiuo metu išgyvena skirtingus laikotarpius. Kol „Žalgiris“ drebėti verčia net didžiausius Europos grandus, „Lietuvos rytas“ pamažu stengiasi surasti raktą į pergales ir pradėti demonstruoti užtikrintą žaidimą.

Užtikrintumo ir kokybės „Lietuvos rytui“ trūksta net ir vietiniame čempionate. Štai neseniai patirtas pralaimėjimas „Prienų“ komandai tik dar kartą patvirtino, jog šį sezoną „Lietuvos rytas“ atrodo, ko gero, prasčiausiai per pastarąjį dešimtmetį.

Kas laukia sostinės klubo 2013-aisias: niūri sezono pabaiga ir liūdna kito pradžia? Ar atgimimas?

Šiuos klausimus geriausia būtų užduoti klubo valdybai. Tačiau aišku viena: kol „Lietuvos rytas“ nesusiras rimto rėmėjo, garsių pavardžių ir gražaus žaidimo šioje komandoje tikėtis sunku.

Komandos vadovai turi dvi išeitis: rasti naują pinigų šaltinį arba rinktis Belgrado „Partizan“ klubo modelį: aukoti keletą sezonų, tačiau burti jaunų ir perspektyvių žaidėjų komandą.

3. Kas mes iššūkį LKL finale Kauno „Žalgiriui“?

Šis klausimas atrodytų juokingai prieš keletą metų. Šis klausimas neatrodė rimtai ir praėjusį sezoną. Tačiau 2013-ųjų pirmoje pusėje jis atrodys kur kas realistiškiau.

Jei „Lietuvos ryto“ krepšininkai nesuras jėgų ir noro įrodyti visiems kritikams, ko jie yra verti, iki šiol trečia Lietuvos komanda buvusi „Prienų“ ekipa gali išstumti nuolatinius LKL finalo dalyvius į jiems neįprastas vėžes – kovą dėl LKL pirmenybių bronzos.

„Lietuvos rytas“ „Prienams“ jau kartą pralaimėjo. Žinant faktą, kad šiuo metu LKL vicečempionai tėra ketvirtoje turnyrinės lentelės vietoje, kai „Prienai“ per 10 susitikimų pralaimėjimo kartėlio kol kas nepatyrė, minėtas scenarijus – dar realistiškesnis.

Tomas Pačėsas žada, jog sezono pabaigoje „Lietuvos rytas“ pradės demonstruoti gerą krepšinį. Sutikime, šiuose žodžiuose tiesos yra. Komandai, neturinčių išskirtinių talentų, reikia laiko susižaisti, tačiau „Prienai“ irgi nesnaudžia. Virginijaus Šeškaus auklėtiniai žaidžia vieną geriausių sezonų klubo istorijoje, tad realu, jog 2013-aisiais Lietuvos krepšinio Olimpas bent jau trumpam pasikeis.

4. Kas diriguos Lietuvos rinktinės atakoms 2013-ųjų Europos čempionate?

Opus ir sunkiai išsprendžiamas klausimas. Ilgametis Lietuvos rinktinės atakų „dirigentas“Šarūnas Jasikevičius, ko gero, jau nebeapsivilks rinktinės marškinėlių, o jį pakeisti nėra kam.

Krasnodaro „Lokomotiv Kuban“ įžaidėjas Mantas Kalnietis – rimčiausias kandidatas į atsiradusią rimtą spragą Lietuvos rinktinės rikiuotėje. Pažvelgus į kitus kandidatus, belieka apsišarvoti kantrybe ir viltimi: Adas Juškevičius, Vytenis Čižauskas, Šarūnas Vasiliauskas,Žygimantas Janavičius.

Minėtas šalies krepšinio specialistas T.Pačėsas siūlo Lietuvai remtis Rusijos, Makedonijos ir kai kurių kitų šalių pavyzdžiu: natūralizuoti įžaidėją. Ar tai geras pasirinkimas? Na, bent jau garsiausi Lietuvos krepšinio žmonės taip nemano. Lietuvai niekada nėra kilę tokios minties krepšinyje remtis užsieniečiu.

Pesimizmo yra, tačiau gal verta būtų prisiminti 2010-ųjų Lietuvos rinktinės žygį pasaulio čempionate. Ten mūsų rinktinė taip pat neturėjo Š.Jasikevičiaus, tačiau pasidabino bronzos medaliais.

Žinoma, nuo įžaidėjo daug kas priklauso, todėl naujajam Lietuvos rinktinės strategui Jonui Kazlauskui teks spręsti dilemą: ar rinktinės žaidimą pritaikyti prie M.Kalniečio sugebėjimų – sukurti greitai ir paprastai žaidžiančią komandą, ar „mokyti“ M.Kalnietį organizuoti pozicinį žaidimą?

5. Ar Donatas Motiejūnas pagaliau apsivilks Lietuvos rinktinės marškinėlius?

Dar vienas Lietuvos krepšinio sirgalius kamuojantis klausimas. Nėra jokių abejonių, jogDonatas Motiejūnas sustiprintų rinktinės priekinę liniją. Nėra abejonių, jog jis šiuo metu yra vienas geriausių, jei ne geriausias, sunkusis kraštas tarp Lietuvos krepšininkų. Tačiau kyla abejonių: ar Donatui Lietuvos rinktinė tikrai tokia svarbi, kokia turėtų būti?

Kęstučiui Kemzūrai nepavyko prisišaukti NBA svajonėmis apsvaigintą D.Motiejūną į rinktinę. Vasarą stengęsis sukurtį gerą įspūdį Hiustono „Rockets“ vadovams, lietuvis taip ir liko neįvertintas. Tenkindamasis minučių trupiniais Teksaso komandoje D.Motiejūnas laukia savo šanso, o mes laukiame jo rinktinėje.

Tikėkimės, jog Donatas pagaliau suvoks, jog svarbiausia sportininko misija – garsinti savo šalį pasaulyje. Tad tikimės išvysti lietuvį ateinančią vasarą Slovėnijoje vyksiančiame 2013-ųjų Europos krepšinio čempionate.

6. Kas laukia Lietuvos rinktinės su Jonu Kazlausku?

Mesijas. Lietuvos krepšinio profesorius. Šalies nacionalinės vertybės išgelbėtojas. Tokiais epitetais buvo pasitiktas tituluočiausias Lietuvos krepšinio specialistas Jonas Kazlauskas, sugrįžęs į Lietuvos rinktinės stratego postą. Pamynęs asmeninius įsitikinimus J.Kazlauskas sutiko imtis bene atsakingiausio darbo Lietuvoje – sutiko balansuoti tarp sirgalių numylėtinio ir didžiausio nusivylimo ribos.

Nėra jokių abejonių, kad su J.Kazlausku Lietuvos rinktinėje laukia rimti pokyčiai. Šis specialistas turi didžiulę pagarbą žaidėjų tarpe, taip pat savitą krepšinio filosofiją. Tad belieka tik laukti, kas bus. Artėjanti vasara laukia nepaprastai įdomi.

Kas atstovaus rinktinei? Koks bus komandos žaidimas? Kas atsiskleis J.Kazlausko filosofijoje? Ar spės J.Kazlauskas įdiegti savo matematiškai tikslias schemas į geriausių šalies krepšininkų galvas bei veiksmus? Visi šie klausimai bus atsakyti 2013-aisiais.

7. Koks debiutinis sezonas NBA lygoje laukia Jono Valančiūno ir Donato Motiejūno?

Jonas Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas – didžiausios Lietuvos krepšinio viltys. Šiems dviems talentams svarbiausias jų karjeros etapas prasidėjo skirtingai. Kol vienas yra laikomas organizacijos ateities veidu, kitas lėtai ir sunkiai mėgina užsitarnauti savo komandos trenerio bei vadovybės pasitikėjimą.

2013-aisiais gali paaiškėti D.Motiejūno ateitis NBA lygoje: arba įsitvirtins, arba sugrįš į Europą. Lietuvio situacija NBA lygoje galėtų kardinaliai pasikeisti, jei „Rockets“ jį išmainytų. Lygiai taip pat D.Motiejūnas gali iškilti pasikeitus „Rockets“ trenerių štabui ar gavus traumas svarbiausiems komandos aukštaūgiams. Tačiau sunku tikėtis, jog puolėjas sugebės užsitarnauti trenerių pasitikėjimą aikštelėje praleisdamas po keletą minučių.

J.Valančiūnui belieka tik susitelkti darbui. Jo palinkėjimas sau 2013-aisiais metais – labai tikslus. Jonas tikisi, jog ateinančiais metais jo noras dirbti ir meilė krepšiniui nesumažės. To tikimės ir mes. To tikisi „Raptors“ klubas ir tai yra viskas, ko Jonui reikia siekiant sėkmės stipriausioje planetos krepšinio lygoje.