Savas tarp svetimų, svetimas tarp savų. Turbūt taip galima pavadinti Rimo Kurtinaičio dabartinę padėtį. Legendinis žalgirietis į pergales veda didžiausius Kauno komandos priešininkus "Lietuvos ryto" krepšininkus.

Biografija guli stalčiuje

Jo charizmos užtektų keliems žmonėms. Jo liežuvio aštrumą yra pajutę krepšininkai, politikai, žurnalistai. Jis visada sako tai, ką galvoja. Jo skvarbaus žvilgsnio ir ironiškos šypsenėlės neišvengia nė viena visuomenės blogybė. Ir jis ką tik įrodė: teiginys, kad geras krepšininkas negali būti geru treneriu, turi ir išimčių. Jis – Rimas Kurtinaitis. Pergalės Dievas, Lietuvai padovanojęs Europos taurę.

Galite neabejoti – R.Kurtinaičio autobiografija iškart taptų bestseleriu. Jis jau kelis kartus buvo susėdęs su žurnalistais ir išpažinęs savo karjeros džiaugsmus ir nuodėmes. Kurtis niekada neslėpė, kad krepšininko karjera galėjo baigtis vos prasidėjusi. Lengvas gyvenimas ir alkoholis Panevėžio bendrabutyje jau buvo įtraukę talentingą snaiperį, tačiau už ausų truktelėjo rusų armija ir Aleksandras Gomelskis.

Kaip ir visa tuometinė krepšininkų karta, Kurtis nevengdavo barų ir kavinių, bet jau buvo gavęs gydytojų įspėjimą ir saugojo save. Nors kai švęsdavo, tai švęsdavo.

Prieš devynerius metus šalies žiniasklaida mirgėjo nuotraukomis, kaip 40-metį šventęs tuometinis Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Rimas Kurtinaitis vien su baltomis kojinėmis ir elegantiška skrybėle vaikšto po Klaipėdą.

R.Kurtinaitis tikrai turėtų ką papasakoti. Ir tikrai nesiskundžia atmintimi. Vakar, kai paskambinau užduoti kelis klausimus, Vilniaus "Lietuvos ryto" treneris tiesiog sklandė savo prisiminimuose.

Nuo A.Gomelskio iki pergalės su Azerbaidžano rinktine Musulmonų šalių žaidynėse 2005-aisiais, nuo 1988 m. Seulo olimpinio triumfo iki šviežių įspūdžių iš Turino, nuo studijų Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) iki trumpos karjeros Permės "Ural-Great".

Įdomiausia, kad tie pasakojimai – ne paviršutiniškas faktų atkartojimas. Visumą suteikia emocijos ir itin tikslios detalės. "Likus minutei, dar pirmavome 7 taškais, bet pradėjome klysti ir pralaimėjome slovėnams po dviejų pratęsimų. Buvo apmaudu, nors tos kartos rinktinei septinta vieta nebuvo blogas rezultatas", – tai detalės apie 2006 m. Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionatą.

R.Kurtinaičio "kompiuteris" veikia be sutrikimų. Pats laikas rašyti autobiografiją? "Kažkada buvo kilusi tokia mintis, net ir buvau pradėjęs pasakoti apie savo gyvenimą. Vėliau tas projektas kažkaip sustojo. Nors šiaip gera mintis, būtų ką papasakoti", – su pasiūlymu sutiko Kurtis.

Krepšinis – vienintelė meilė

Klausantis R.Kurtinaičio, supranti viena – šis žmogus beprotiškai myli krepšinį. Prieš ateidamas į "Lietuvos rytą", specialistas beveik dvejus metus dirbo apskritai be atlygio.

"Man krepšinis – ir meilė, ir hobis, ir darbas. Būna, po sunkaus sezono lauki atostogų, bet praeina kelios savaitės ir vėl norisi judėti, dirbti. Galva nuolat kunkuliuoja nuo idėjų", – sakė 48-erių treneris.

Kurtis visada žinojo, kad norėtų būti treneriu. Dar žaisdamas krepšinį, jis į galvą dėjosi Vlado Garasto, Željko Obradovičiaus, Cliffordo Luyko taktinius sumanymus. Atstovaudamas Madrido "Real" (1993–1995 m.) Kurtis išanalizavo tuomet geriausių Europos trenerių naudojamus derinius ir taktines schemas, o vėliau su Stasiu Stonkumi išleido knygą su metodine medžiaga.

R.Kurtinaitis visada tikėjo, kad gali būti geru krepšinio treneriu. Net tada, kai pasirinko savanorišką "tremtį" į Azerbaidžaną, o aplinkiniai kalbėjo apie tai, kad "geras krepšininkas negali būti geru treneriu".

"Man atrodo, kad buvę krepšininkai kaip tik turi daugiau galimybių tapti treneriais. Tas bagažas ir surinktos žinios – labai svarbios. Kai pats esi visa tai patyręs, lengviau savo požiūrį ir metodus perteikti žaidėjams. Kartu krepšininkai yra išsiugdę tam tikrą nuojautą, intuiciją, kas gali įvykti aikštėje, – analizavo Europos taurės laimėtojas. – Kita vertus, manau, kad treneriu negali pradėti dirbti vos baigęs krepšininko karjerą. Turi praeiti treji ketveri metai, kad pradėtum mąstyti ne kaip žaidėjas, o kaip treneris, atsakingas už visą komandą."

Vienu iš dviejų Lietuvos trenerių (kitas – Jonas Kazlauskas), laimėjusių Europos klubinio krepšinio taurę, tapęs R.Kurtinaitis be jokio patoso prisipažino, kad jam buvo svarbu užčiaupti skeptikus.

"Buvo daug tokių, kurie netikėjo manimi. Dabar ir sau, ir kitiems įrodžiau, kad galiu dirbti šį darbą, – šyptelėjo pašnekovas. – Nors dabar dar negaliu patikėti, kad laimėjome taurę. Prisimenu, su Šarūnu Marčiulioniu tik praėjus dvejiems metams po Seulo olimpiados supratome, ką iš tikrųjų padarėme."

Už diktatorišką tvarką

"Griežtas, bet teisingas", – tokie "Lietuvos ryto" žaidėjų atsiliepimai labiausiai įstrigo R.Kurtinaičiui.

Jis niekada neneigė, kad yra treneris-diktatorius. "Esu už tarybinę auklėjimo sistemą. Kareivis negali dvejoti, jis turi vykdyti įsakymą. Su Marčiulionu prisimename, kad kildavo visokių minčių, bet niekada neprieštaraudavome Gomelskiui. Jo žodis būdavo šventas. Dėl to ir turėjome tokius gerus rezultatus", – patirtimi dalijosi R.Kurtinaitis.

Gruodį Antaną Sireiką "Lietuvos ryte" pakeitusio R.Kurtinaičio muštras patiko ne visiems. O kam patiktų pusantro mėnesio kasdien po 6 val. plušėti treniruotėse?

"Ne visiems tokie krūviai buvo prie širdies. Buvo pasikalbėjimų su keliais žaidėjais ir gražiuoju, ir su keiksmažodžiais. Dabar jie patys pamatė, kad verta buvo stengtis", – nusijuokė R.Kurtinaitis.

Treneris prisipažino Vilniaus klube suradęs beveik idealią aplinką – jauną ir alkaną komandą, sunkiai dirbti pasirengusius krepšininkus ir nė vienos "žvaigždės".

"Neįsivaizduoju, kaip reikėtų dirbti, pavyzdžiui, "Chimki" komandoje. Kai suvažiuoja tokios žvaigždės ir pradeda aiškinti savo požiūrius, tą darys, to nedarys, tas gerai, anas blogai, treneriui tai yra mirtis. Bet kokios dvejonės dėl trenerio sprendimų dažniausiai baigiasi pralaimėjimais", – tikino savo auklėtinių pagarbą ir pasitikėjimą iškovojęs olimpinis čempionas.

"Žalgiris" – namai

"Žalgiriui" geriausius metus atidavusiam R.Kurtinaičiui priimti "Lietuvos ryto" pasiūlymą nebuvo paprasta. "Kurti, tu juk iš Kauno", – tokį užrašą prie "Siemens" arenos kasdien mato Vilniaus komandos treneris.

Nors kai kurie kauniečiai jį laiko išdaviku, R.Kurtinaitis ramus. "Dėl krepšinio važiuočiau nors ir į Antarktidą. Niekada nebuvau prisirišęs prie vienos vietos ir nebijojau rizikuoti – važiavau žaisti į Australiją, dirbau treneriu Azerbaidžane. Dabar pajutau, kad noriu grįžti į Lietuvą. Aišku, būtų idealu, jei galėčiau dirbti gimtajame mieste ir gyventi Panemunėje, bet dabartiniu laiku tokie pasiūlymai nesimėto. Atėjau į "Lietuvos rytą" ir dėl to nė kiek nesigailiu", – aiškino krepšinio specialistas.

Bet meilė gimtajam "Žalgiriui" niekur nedingo. Būdamas KKSD direktoriumi, R.Kurtinaitis pasirūpino, kad Kauno ekipą pasiektų 12 mln. litų.

Antradienį, kai Vyriausybėje buvo sveikinami Europos taurės laimėtojai, jis vėl nepamiršo "Žalgirio". "Prašiau premjero Andriaus Kubiliaus, kad rastų galimybių padėti "Žalgiriui". Kiti gali manyti, ką nori, bet "Žalgiris" – mano namai", – pabrėžė Europos taurės laimėtojas.

Abejonių dėl Kurčio meilės "Žalgiriui" kilo vasario pabaigoje. Kai Kauno ekipą krėtė didžiausias finansinės krizės šiurpulys, metų pradžioje tituluočiausio Lenkijos klubo Vroclavo "Sląsk" bankrotą išgyvenęs R.Kurtinaitis rėžė be užuolankų: "Laikas užkalti Kauno halės langus ir "Žalgirio" istorijoje dėti tašką."

Trečiadienį Kurtis halėje sulaukė atsakomosios "Žalgirio" aistruolių reakcijos – plakato su užrašu "Kurti, įsikalk į galvą: "Žalgiris" – amžinas."

Bet pats legendinis žaidėjas ir treneris ramus. Jis sutiko, kad liežuvis dažniausiai būna jo priešas, tačiau neketina keistis. "Visada sakau, ką matau. Ir protingi žmonės supranta, ką reikia. O kas nesupranta, tai ne mano problemos. Niekada nebuvau nusiteikęs prieš "Žalgirį". Atvirkščiai, man labai skaudu, kad toks klubas privestas prie dabartinės padėties", – sakė R.Kurtinaitis.

Sulaukė grandų susidomėjimo

R.Kurtinaitis visur nori būti geriausias. Europos taurė dar nėra paskutinė vyšnia ant torto. Trenerio karjera tik įsisiūbuoja, o sveikų ambicijų Kurčiui niekada netrūko.

"Kai buvau krepšininkas, visada svajojau žaisti Madrido "Real". 1993 m., kai žaidžiau Australijoje, paskambino Sabas ir paklausė, ar nenorėčiau atvykti į "Real". Man buvo 33-eji metai ir jau nebetikėjau, kad galiu įgyvendinti savo svajonę. Neklausinėjau, nei kiek man duos pinigų, nei kokios sąlygos, tiesiog pasakiau: "Atvažiuoju." Vėliau "Real" vadovai pasakojo, kad toks požiūris juos iškart papirko. Tie, kurie pirmiausia rūpinasi pinigais, neatiduos visos širdies", – savo gyvenimo filosofiją dėstė R.Kurtinaitis.

Po triumfo Turine lietuvis jau sulaukė garsių Europos klubų dėmesio, nors dar prieš kelerius metus buvo įsitikinęs, kad įsiveržti į pateptųjų kastą – Europos trenerių elitą – bus nepaprastai sunku.

"Bet dabar turiu įsipareigojimus "Lietuvos rytui", pasirašėme dvejų metų sutartį. Kaip sakote? Na, taip, jei nugaros nepradės skaudėti, – kvatojosi R.Kurtinaitis. – Apskritai trenerio darbas toks, kad ilgalaikių planų neįmanoma susidaryti. Bet man patinka nuolatiniai iššūkiai."

R.Kurtinaičio dosjė

Gimė 1960 m. gegužės 15 d. Kaune

Žaidėjo karjera: Panevėžio "Lietkabelis" (1980–1981 m.), Maskvos CSKA (1981–1983 m.), Kauno "Žalgiris" (1983–1989), "Hagen" (Vokietija, 1989–1992 m.), "Žalgiris" (1992 m.), "Huesca" (Ispanija, 1992 m.), Taunsvilio "Suns" (Australija, 1992–1993 m.), Madrido "Real" (Ispanija, 1993–1995 m.), "Žalgiris" (1995–1996 m.), "Chalons" (Prancūzija, 1996 m.), Angerso "Anjou BC" (Prancūzija, 1997 m.), Kauno "Atletas" (1997–1998 m.), Vilniaus "Lietuvos rytas" (1998–1999 m.), Kijevo "BC Kyiv" (Ukraina, 2001–2002 m.).

Trenerio karjera: Baku "Gala" (Azerbaidžanas, 2002–2006 m.), Azerbaidžano rinktinė (2003–2006 m.), Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinė (2005–2006 m.), Permės "Ural–Great" (Rusija, 2006 m.), Lietuvos rinktinės trenerio asistentas (nuo 2007 m.), Vilniaus "Sakalai" (2007–2008 m.), Vroclavo "Sląsk" (2008 m.), Vilniaus "Lietuvos rytas" (2008-?).

Trenerio karjeros laimėjimai: Europos čempionato prizininkas (2007 m.), Europos taurės laimėtojas (2009 m.), LKF taurės laimėtojas (2009 m.), Lenkijos čempionato prizininkas (2008 m.), Musulmonų žaidynių laimėtojas (2005 m.).