Tokiam asociacijos „LTU Aquatics“ siūlymui praėjusią savaitę pritarė Klaipėdos miesto taryba, taip atverdama kelią rengti paraišką Europos vandens sporto šakų federacijai „European Aquatics“.
Taryba taip pat pritarė galimybei prie čempionato organizavimo iš savivaldybės biudžeto prisidėti iki 1 mln. eurų, jeigu Klaipėdai ir asociacijai „LTU Aquatics“ būtų suteikta teisė rengti pirmenybes.
Preliminariais asociacijos „LTU Aquatics“ skaičiavimais, bendras čempionato biudžetas siektų apie 8 mln. eurų. Iš jų 2,6 mln. eurų numatoma laikinam baseinui įrengti ir „Švyturio“ arenai pritaikyti, dar 1 mln. eurų – Europos vandens sporto federacijos organizavimo teisės mokesčiui.
Likusius 4,4 mln. eurų sudarytų televizijos transliacijų, apgyvendinimo, maitinimo, transporto, logistikos ir kitos organizavimo išlaidos.
Pagal pristatytą finansavimo modelį, čempionatą numatoma finansuoti savivaldybės, valstybės, asociacijos „LTU Aquatics“ ir komercinėmis lėšomis, taip pat dalyvių mokesčiais bei rėmėjų parama.
Planuojama, kad šešias dienas truksiančiame čempionate dalyvautų daugiau kaip 550 sportininkų iš maždaug 50 Europos valstybių.
Organizatorių vertinimu, renginys Klaipėdai galėtų sukurti apie 12 mln. eurų ekonominės naudos, kurią generuotų atvykstantys sportininkai, delegacijos, žiūrovai ir kiti svečiai.
Asociacijos „LTU Aquatics“ generalinio sekretoriaus Justo Kalinausko teigimu, Klaipėda pasirinkta siekiant išnaudoti skirtingų Lietuvos miestų sporto infrastruktūros galimybes. Anot jo, uostamiestis yra tinkamiausias Lietuvoje rengti Europos trumpojo baseino čempionatą, o Kaunas turi potencialo priimti ilgojo baseino pirmenybes.
Vis dėlto J. Kalinauskas pabrėžia, kad iki galutinio įsipareigojimo organizuoti čempionatą dar būtina įvertinti galimas rizikas.
„Iki galutinio įsipareigojimo kelias dar tolimas, o negrįžtamų įsipareigojimų neprisiimsime iki tol, kol nesame įsivertinę visų įmanomų rizikų net ir gavus teisę, mums, kaip asociacijai, organizuoti tokį renginį“, – „LTU Aquatics“ pranešime cituojamas J. Kalinauskas.
Pagal pristatytą pasirengimo planą, toliau numatoma siekti valstybės įsipareigojimo, atlikti infrastruktūros galimybių studiją, parengti galutinį biudžetą bei finansavimo modelį ir pateikti oficialią kandidatūrą.
Galimos rizikos dar turės būti įvertintos „LTU Aquatics“ vykdomajame komitete, Klaipėdos miesto taryboje ir Vyriausybėje.
Lietuvoje iki šiol nėra vykęs suaugusiųjų Europos plaukimo čempionatas. 2024 metais Vilniuje surengtas Europos jaunimo plaukimo čempionatas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 600 sportininkų iš 43 valstybių.
Spalį „LTU Aquatics“ taip pat paskelbė teikianti kandidatūrą 2028 metų Europos jaunimo plaukimo čempionatui surengti Vilniuje.
Galutinį sprendimą dėl suaugusiųjų čempionato šeimininko priims Europos vandens sporto šakų federacija „European Aquatics“.
Naujausi komentarai