Klaipėdiečiai krepšininkus ir peikia, ir giria

Lietuvos rinktinės žaidimas pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje sulaukė daugybės atgarsių. Vieni stebėdami rungtynes liejo emocijas, neslėpė nusivylimo ar net raudojo iš gėdos. Kiti dėl nuolatinių vaikiškų klaidų kaltino ir keiksnojo krepšininkus ar trenerius.

Aišku tai, kad iš anksto rinktinės vadovų iškelti tikslai – patekti tarp keturių pajėgiausių ekipų nebuvo įvykdyti.

Įdomu, ką apie Lietuvos krepšininkų žaidimą šiose pirmenybėse mano klaipėdiečiai praeiviai. Kaip jie vertina pasiektą septintąją vietą? Ir kas, jų manymu, sutrukdė pakilti aukščiau?

Darius Žvirblis (31 m.):

„Lietuvos krepšininkų pasirodymą vertinu tik teigiamai. Reikia nepamiršti, kad rinktinei atstovavo ne visi pagrindiniai krepšininkai. Juk buvo jaunų ir mažai patyrusių žaidėjų. Tokios sudėties komandai pasaulyje iškovoti septintąją vietą – tiesiog puikus pasiekimas.

Mano nuomone, aukščiau pakilti ir nebuvo įmanoma.

Be abejo, krepšininkai per dažnai klydo. Arvydas Macijauskas visiškai nežinojo, ką daryti aikštelėje. Tikriausiai ir treneriai šiek tiek kalti, kad nesugebėjo sustyguoti komandos.

Nesakau, kad Antanas Sireika blogas strategas, tačiau jis jau išsisėmė. Reikia naujų idėjų, naujo žaidimo braižo. Mano nuomone, reikėtų jį pakeisti kuo nors kitu. Reikia griežtesnio trenerio, kaip, pavyzdžiui, Vladas Garastas, kuris galėtų suvaldyti komandą ir kontroliuoti žaidimą.

Šiame čempionate trūko kai kurių Lietuvos žaidėjų – Šarūno Jasikevičiaus, Žydrūno Ilgausko. Juk kitų šalių NBA žvaigždės, kaip Dirkas Navickis, uždirba milijonus, tačiau nepasididžiuoja - stengiasi ir kovoja už savo šalį iš paskutiniųjų, atiduoda visas jėgas. Lietuviams šiek tiek trūksta patriotizmo.

Jei surinktume visus geriausius Lietuvos žaidėjus, neabejoju, kad būtume tarp prizininkų“.

Tomas Mikalauskas (18 m.):

„Pastaraisiais metais Lietuvos krepšininkai nuolat džiugindavo pergalėmis ir gražiu žaidimu, o po šio čempionato jaučiamas nusivylimas. Per kelerius metus savo pergalėmis įžiebė tą laimės žiburėlį, tačiau dabar jis pradeda gesti. Be abejo, apmaudu, kai viskas taip susiklostė. Reikia tikėtis, kad ateityje visos problemos išsispręs ir krepšininkai atsakingiau gins Tėvynės garbę.

Kiek man teko skaityti krepšininkų komentarus, jie patys prisipažino, kad nepadarė to, kas buvo įmanoma, tiesiog nesistengė tiek, kiek galėjo.

Metai, praleisti NBA, sugadino Arvydą Macijauską. Galbūt ir treneriams trūko šiek tiek griežtumo“.

Ramunė Andrijauskaitė (30 m.):

„Jokiu būdu nereikia nuvertinti lietuvių. Aš manau, tokiai mažai valstybei, kaip Lietuva, tai labai geras pasiekimas.

Nereikia niekada nuvertinti varžovų, juk teko susirungti su ypač galingomis didžiųjų valstybių komandomis. Juk Amerikoje, Vokietijoje ar Ispanijoje gyventojų keliasdešimt kartų daugiau. Tad nereikia norėti, kad visada būtume tarp pačių geriausiųjų. Reikia džiaugtis tuo, ką pasiekėme“.

Evaldas Plesevičius (12 m.):

„Galėjo mūsų krepšininkai ir geriau sužaisti. Juk Lietuva vadinama krepšinio šalimi.

Visa problema, kad trūko darnaus, vieningo komandinio žaidimo. Kartais krepšininkai įspūdingai atakuodavo varžovų krepšį, o kartais – net nežinodavo, ką daryti, kam perduoti kamuolį ir panašiai. Dėl to ir pasipildavo klaidos. Tiesiog, manau, trūko susižaidimo.

O treneris Antanas Sireika gerai vadovavo komandai. Jis dėl kai kurių žioplų krepšininkų klaidų juk nekaltas“.

Tamara Riza ogly (58 m.):

„Visada sergu ir palaikau lietuvius. Krepšininkai stengėsi ir kovojo pagal savo jėgas. Apmaudu, kad jiems kažkas nepavyko, tačiau, antra vertus, septintoji vieta nėra prastas rezultatas“.