Sunkus klausimas, į kurį atsakyti vienu skaičiu – sudėtinga ir neteisinga. Krepšininkų pasiaukojimas tikrai vertas didesnio balo, nei klubo savininko Vladimiro Romanovo paliktos skolos. Arba „Žalgirio“ sudėtis ir žaidimas – lyginant su pasiekimais. Tad įvertinkime atskirai.

Sudėtis – 9. Geriausia nuo istorinio triumfo 1999-aisiais. Taip, Sonny Weemsas ir Ty Lawsonas buvo ryškesnės asmenybės, tačiau jie griovė komandą. Sezono pradžioje prarastas Mantas Kalnietis, bet jį puikiai pakeitė Ibrahimas Jaaberas. Į dešimtuką pataikyta su Tremmelu Dardenu, broliais Lavrinovičiais, atsiskleidė Marko Popovičius, Mindaugas Kuzminskas. O Joaną Plazą „ko gero, geriausiu visų laikų „Žalgirio“ treneriu“ pavadino pats Arvydas Sabonis. Komandos siela buvo tokia tvirta, kad dauguma krepšininkų neišsilakstė net žaisdami už dyką. Iki idealaus įvertinimo pritrūko, nes Dievui į langus prašauta su Donnie McGrathu, nuvylė Jeffas Foote‘as, Mario Delašas.

Žaidimas – 7. Lyg amerikietiški kalneliai – nuo išvykoje triuškinamo Eurolygos čempiono Pirėjo „Olympiacos“ iki... gėdingo pralaimėjimo Minsko „Cmoki“. Iki finansinio kracho „Žalgiris“ gąsdino net Europos didžiuosius, bet sezono pabaigoje leidosi žeminamas Berlyno ALBA krepšininkų. Visgi, turime pripažinti, kad J.Plazos karių žaidimas negalėjo nežavėti. Daug aistros, pasiaukojimo, darbo, pergalių... Jei ne traumos ir jei ne pasibaigę pinigai, atrodė, kad „Žalgiris“ yra pasiruošęs kalnus versti.

Rezultatai – 6. Jei žiūrėti tik į galutinius rezultatus, šeimininkauta tik savo kieme. LKL čempionų žiedai yra vienintelis „Žalgirio“ trofėjus šį sezoną, nes už Eurolygoje laimėtą grupę, o VTB Vieningoje lygoje – reguliarųjį sezoną, taurių niekas neduoda. Taip, „Žalgiris“ gaus bronzos medalius už pasirodymą VTB lygoje, bet kiek jie verti, jei iškovojami be kovos? „Žalgiris“ šiame turnyre nužygiavo iki pusfinalio, kas, žinant visą klubo situaciją, tikrai nėra blogai, tačiau prieš Krasnodaro „Lokomotiv“ – nepasipriešinta. Eurolyga? Daug vilčių, daug pagerintų rekordų, bet... rezultatas tas taps – Top-16 etapas ir namo. Gaila, nes pritrūko tikrai nedaug – kelių taiklių metimų.

Vadovybė – 2. Bandydamas sugalvoti dar baisesnių klubą sukrėtusių įvykių, fantazijos turbūt pritrūktų ir pats siaubo romanų rašytojas Stephenas Kingas. Taip, komandos sudėtis buvo geriausia nuo 1999-ųjų, bet kas iš to, jei vadovai žinojo, kad toks biudžetas pasmerktas žlugti? Kitus garbės mokęs, bet pats slides tepęs Vladimiras Romanovas, komandą ne tik paliko likimo valiai, bet ir dar blogesnėje situacijoje, nei rado 2009-aisiais. Ne „kuolą“ (1) parašiau tik dėl to, kad sezono pabaigoje į komandą buvo sugrąžintas Paulius Motiejūnas, tačiau tai daugiau LKF prezidento A.Sabonio, nei „Žalgirio“ vadovybės, nuopelnas. Krepšininkai (bent dauguma) kažkokiu būdu buvo įtikinti sezoną užbaigti Kaune.

Ateitis – 4. Viena didelė nežinia. Aišku tik dėl vieno – daugiau nei 25 mln. litų skola staiga neišnyks. Žinoma, tikimybė, kad legendine Kauno krepšinio komanda susidomės koks nors naftoje besimaudantis arabų šeichas – egzistuoja, bet ji turbūt panaši į tikimybę laimėti „Vikingo loto“. Ateities „Žalgiriui“ greičiausiai pačiam teks srėbti košę, kurios privirė buvę vadovai. Iš kitų (ir ne vienų) metų biudžeto teks atriekti solidžią dalį skoloms, palūkanoms, o iš likusių – durti galą su galu. Greičiausiai – teks auginti jaunimą. Laimei, nes gyvename Lietuvoje, kur krepšinio talentų, laukiančių savo šanso, būna. Dar didesnė laimė, kad „Žalgiris“ vis dar turi ilgalaikę sutartį su Eurolygą ir naują areną. Reikia tikėtis, kad nuo gerokai silpnesnio ir dažniau pralaiminčio „Žalgirio“ nenusisuks gerbėjai, nes jų nuperkami bilietai artimiausiu metu įneš didžiausią dalį į prasiskolinusio klubo biudžetą.

Vidurkis – 6. O kokį pažymį rašytum tu?