Baigėme dar vienus sporto metus, pradedame naujus. Varžybų kalendorius surikiuotas, startui rengiasi geriausi šalies atletai. Kokių laimikių mums atneš 2009-ieji?

Emocijas dabar šiek tiek varžo pasaulį sukausčiusi ekonomikos krizė. Tačiau Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionatai vis tiek vyks, o sporto renginiai, ko gero, tokiu laikotarpiu geriausiai atliks savo misiją – suteiks daugybę gerų emocijų sirgaliams ir nors trumpam leis pamiršti gyvenimo sunkumus ir negandas.

Svarbiausia, kad po praėjusių metų nė vienas garsus Lietuvos sportininkas nepaskelbė apie karjeros pabaigą. Tai reiškia, kad Edvinas Krungolcas, Andrejus Zadneprovskis, Virgilijus Alekna, Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt, mūsų krepšininkai, imtynininkai, irkluotojai, plaukikai ir šiemet turėtų namo parvežti ne vieną apdovanojimą.

Vėl labiausiai Lietuvoje laukiamos bus krepšinio varžybos. Įžangai – Lietuvos krepšinio federacijos taurės varžybų finalas jau po 3 savaičių, vėliau – Baltijos ir Lietuvos krepšinio lygų finalai. Nors apie Eurolygos finalo ketvertą šiemet ir negalvojame, vasarą tarptautinių krepšinio varžybų – nors vežimu vežk. O desertui – Europos vyrų krepšinio čempionatas Lenkijoje. Jau dabar kraują kaitina mintis apie galimą lietuvių kerštą ispanams.

Itin svarbūs metai bus šalies futbolo rinktinei. Ar gali tapti jie istoriniai? Gali, jeigu dėl į nepalankią pusę pasikeitusių neprarasime trenerio iš Portugalijos Jose Couceiro ir pačių žaidėjų. Jau matėme, kaip tauta iš proto gerąja prasme eina dėl krepšinio pergalių. Norėtųsi pamatyti, kas būtų Lietuvoje, jeigu rudenį mūsų futbolininkai bent jau patektų į pasaulio čempionato atkrintamąsias varžybas.

Vieną po kito senus ir naujesnius rekordus gerina jaunoji plaukikų karta. Tik laiko klausimas, kada ir kas paskui Vytautą Janušaitį pateks į Europos elitą. O tada jau bus galima pradėti galvoti apie kitą etapą – belstis ir į pasaulio plaukimo galingųjų duris.

Toks būtų optimistiškas 2009-ųjų planas Lietuvos sportui tarptautinėse arenose. Aišku, gali viskas apvirsti ir aukštyn kojomis, nes iš tiesų dabar turbūt niekas negali pasakyti tiksliai, kaip ekonominė padėtis palies sportą, ar neteks riboti treniruočių stovyklų ir varžybų, išvykų? Yra tik spėlionės – vienos suteikiančios daugiau vilties, kitos – mažiau. Bet jeigu krizė nesumažins pergalių alkio ir kovos dvasios, Lietuvos sportas suteiks mums emocijų ir, tikėtina, daugiau gerų nei blogų. E.Krungolco pasiryžimas susiveržti diržus kartu su visais šalies gyventojais galėtų tapti geru pavyzdžiu ir kitiems sportininkams.