Pirmąjį veiklos dešimtmetį baigęs Raimundo Barausko jaunųjų krepšinio teisėjų klubas jau užaugino naują arbitrų kartą, kurios atstovų yra LKL, NKL ir net Švedijos aukščiausiojoje lygoje.

Lietuvos krepšinio teisėjai ne mažiau garsūs nei visas šalies krepšinis. Jeigu dėl medalių nekovoja krepšininkai, tai būtinai tokiose rungtynėse švilpia teisėjas iš Lietuvos. Praeityje garsus krepšinio teisėjas, FIBA garbės teisėjas R.Barauskas buvo pirmasis, kuris pradėjo galvoti apie pamainą pajėgiausiems šalies arbitrams.

Pasikvietęs į pagalbą Kęstutį Pilipauską, prieš dešimt metų Kaune jis įkūrė pirmąjį krepšinio teisėjų klubą. Dabar 70-metis R.Barauskas jau turi pasekėjų tarp kolegų ir kituose miestuose.

Išskirtiniu humoro jausmu pasižymintį R.Barauską auklėtiniai vadina puikiu pedagogu, kai kas – ir antruoju tėvu. Jis yra pirmasis vieno geriausių šalies arbitrų Virginijaus Dovidavičiaus mokytojas, taip pat – dabartinės LMKL direktorės Audros Ginelevičienės, kuri karjerą krepšinio organizacinėje veikloje pradėjo studijų laikais rašydama rungtynių protokolus. Dabar R.Barausko klubas rengia ir rungtynių sekretores.

– Kai prieš dešimt metų įdėjau mažą skelbimą į "Kauno dieną", į pirmąjį klubo užsiėmimą Kauno krepšinio mokykloje atėjome su Kęstučiu Pilipausku. Atidariau duris ir nepatikėjau savo akimis – 30 jaunuolių susirinko. Po teorijos užsiėmimo jie lauke dar sustoję ginčydavosi, diskutuodami apie taisykles. Dabar jau būna, kad paskambina jaunas žmogus, pasako, jog nori teisėjauti, ir iškart paklausia: "O kiek mokėsi?" Su tokiais kalbą greitai baigiu.

Mintis įkurti teisėjų klubą kilo turbūt daugiau kaip prieš 30 metų, nes arbitrų labai trūko. Vis galvojau – baigsiu teisėjauti pats, tada imsiuosi mokyti jaunimą. Paskiau "užkabinau" V.Dovidavičių. Labai didžiuojuosi, kad mano auklėtinis teisėjavo olimpinėse žaidynėse. K.Pilipauskas, vos tik pasirodęs tarp teisėjų, sudarė įspūdį, kad teisėjauja jau seniai – iškart matėsi jo sugebėjimai, – prisiminė R.Barauskas.

– Kai Arvydas Sabonis išvyko pirmą kartą žaisti į Ispaniją, buvo cituojami jo žodžiai: "Jeigu galėčiau, čia ir Lietuvos teisėjus atsivežčiau." Ar tikrai Lietuvos teisėjai tokie geri?

– Be kalbų. Lietuvos teisėjai yra paties aukščiausio lygio. Jūs matote, kaip neretai švilpiama Eurolygoje? Mano įsitikinimu, iš 100 ar daugiau Eurolygos teisėjų gal tik 20 atitinka tą lygį. Aišku, Lietuvos teisėjai, kaip ir FIBA varžybose teisėjaujantis V.Dovidavičius, yra tarp geriausių. Nors K.Pilipauskas jau baigė karjerą Europoje, Romualdui Brazauskui šis sezonas paskutinis, tačiau ateina kita karta. Iš kauniečių perspektyviausias yra FIBA arbitras Jurgis Laurinavičius.

– Ar Lietuvai daug reikia krepšinio teisėjų?

– Kaunui ir Vilniui – daug. Šiuose miestuose daugybė visokių lygų ir dar daugiau rungtynių kasdien vyksta. Ir nors dabar jau turime nemažai jaunos kartos arbitrų, jų vis dar trūksta, nes varžybų daugėja. Taip mūsų teisėjai bėgioja iš vienos salės į kitą.

– Kas sunkiausia rengiant jaunus žmones krepšinio teisėjo darbui?

– Labai svarbu teisėją parengti psichologiškai. Jaunam žmogui būna sunkiausia išlaikyti iš šalies patiriamą spaudimą. Kai jie teisėjauja vaikų varžybose, tėvų susirenka daugiau nei vaikų. Žinote, juk visi Lietuvoje yra krepšinio specialistai ir leidžia sau nerinkdami žodžių išrėkti, ką galvoja apie teisėją. Ir keli gabūs teisėjai vien tik dėl to metė teisėjavimą. Vienam aršiam tėvui esu pasiūlęs paimti švilpuką ir ateiti pateisėjauti. Sakau, norėčiau pažiūrėti, kaip atrodysi pats. Švilpuko jis, aišku, neėmė, bet ir neberėkė daugiau ant teisėjų.

Užsiėmimuose daug kalbame, kaip reikia reaguoti į trenerių, į žaidėjų pastabas ir išsišokimus, bandau įteigti, kad teisėjas aikštėje neturi būti prokuroras. Charakteris arbitrui laba svarbu. Ir jis niekada negali pamiršti savo išvaizdos – turi būti tvarkingas, neapžėlęs, išlygintomis kelnėmis, blizgančiais batais, kokiais visada būna Dovidavičius. Ir plaukus susitepęs briliantinu (juokiasi – red. past.).

– Kiek laiko užtrunka parengti, tarkime, nacionalinės kategorijos teisėją?

– Ilgai. Reikia pereiti visus etapus nuo žemiausių lygų, keletą metų teisėjauti Nacionalinėje lygoje. O jeigu nori gauti FIBA kategoriją, turi būti keletą metų geriausiųjų LKL teisėjų dešimtuke. Ir tai turi spėti padaryti iki 35 metų. Tikrai ne kiekvienas gali būti krepšinio teisėju, juo labiau turėti tiek kantrybės ir užsispyrimo. Iš pirmosios prieš dešimt metų mokytis pradėjusios 30 žmonių laidos teisėjauja turbūt tik pusė. Bet tarp jų yra tokių, kuriais jau galiu didžiuotis – Saulius Račys teisėjauja Švedijos aukščiausiojoje lygoje, Linas Radikas – neįgaliųjų Europos ir pasaulio čempionatuose. Andrius Maleckas teisėjauja LKL, nors pats krepšinio nėra žaidęs. Tas, kuris turi tikslą tapti geru krepšinio teisėju, turi apsišarvuoti kantrybe, sugebėti nugalėti save. Būtina stipri valia.