Lietuvos dviratininką Tomą Vaitkų važiuojantį greta norėtų matyti didžiausios kazachų "Astana" ekipos žvaigždės – amerikietis Lance'as Armstrongas ir ispanas Alberto Contadoras.

– Garsusis amerikietis L.Armstrongas formuoja sau dviratininkų komandą, kuri jam padėtų kovoti svarbiausiose metų varžybose "Tour de France". O geriausias pastarųjų metų pasaulio dviratininkas ispanas A.Contadoras sudaro sąrašą, kuris jam padės kovoti antrose pagal svarbą "Giro d'Italia" lenktynėse, – apie klubo reikalus pasakojo dviratininkas T.Vaitkus. – Nustebau, kad abi žvaigždės į savo komandas kviečia mane.

– Tai supratote kaip didelį įvertinimą?

– Naujajam sezonui rengiasi 28 dviratininkai. Lenktynėse komandą sudaro tik 8 sportininkai. Galite įsivaizduoti, kokia yra konkurencija. Ir malonu, kad po pirmųjų treniruočių mane pastebėjo L.Armstrongas. Su A.Contadoru kartu kovojame palyginti seniai, ir jo noras matyti mane nebuvo staigmena.

– Tikriausiai amerikietis dėmesiu užgožė ne tik A.Contadorą, bet ir visą "Astana" komandą?

– Dėmesio jam tikrai netrūksta. Treniruotės primena Holivudo filmų aikštelę. Nuolat kas nors filmuoja, fotografuoja. Ir beveik visada kameros, mikrofonai, fotoaparatai nukreipti į L.Armstrongą. O kas bus, kai išvyksime treniruotis į Ameriką, net neįsivaizduoju. Šiaip Lance'as – paprastas, šnekasi su visais ir apie viską. Jam atėjus į komandą, "Astana" sulaukė kartu amerikiečiu keliaujančių rėmėjų. Ko gero, mus aprengs "Nike" firma.

– Kada pradėjote rengtis naujajam sezonui?

– Gruodžio 5-ąją susirinkome į Tenerifės salą. Buvome apgyvendinti "Las Madrigueras" viešbutyje. Iš pradžių nebuvo sunkių treniruočių. Vadovai stengėsi, kad dviratininkai artimiau susipažintų vienas su kitu. Kiekvieną vakarą žaisdavome biliardą, vieną dieną važiavome kartingais, kitądien pakvietė pasivaržyti banglentėmis.

– Kaip sekėsi pirmą kartą skriejant per bangas?

– Labai patiko. Jaučiu, užsikrėčiau tuo virusu. Kai turėsiu laisvo laiko, reikės įsigyti banglentę. Labiau pramoginėse mūsų varžybose buvau antras. Tik ne visiems jos buvo sėkmingos. Petį išsinarino Steve'as Morabito.

– Teko girdėti, kad per tikras jūsų treniruotes plente surengiate tikras lenktynes ir vienose iš jų visiems nušluostėte nosį.

– Šveicaras Michaelis Schäras ar reikia, ar nereikia lekia net per treniruotes. Ir kartą, kalnuotoje vietovėje, sumanėme pasivaržyti. Parodžiau viename viešbučio kambaryje su manimi gyvenusiam Michaeliui, kaip reikia važiuoti.

– Šįmet, kai "Astanos" iš dalyvių sąrašo neišbraukė nė vieni prestižinių lenktynių organizatoriai, tikriausiai kitoms komandoms bus sunku su jumis varžytis.

– Manau, kad taip. Prie komandos žvaigždžių dar priskirčiau vokietį Levį Leipheimerį. O kur dar daug kitų pajėgių dviratininkų, kuriuos pas save matyti norėtų ne viena komanda.

– Kokius asmeninius tikslus kelsite sau?

– Bandysiu nugriebti grietinėlę klasikinėse – vienadienėse – lenktynėse Belgijoje, Olandijoje, o komandai stengsiuosi padėti laimėti svarbiausias kovas. Tik kad vėl neužkluptų ligos, kurios sugadino nuotaiką ir rezultatus praėjusiais metais.

– Lietuvos dviračių padangėje – beveik giedra, į rinktinę grįžo iš jos pašalinti klaipėdiečiai. Gal ir jus kada nors vėl išvysime ginantį Lietuvos garbę?

– Nežinau. Pernelyg daug nuoskaudos esu patyręs iš šiandieninio Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Edmundo Peseckio. Ir senų skolų šalies dviračių federacija turi gana daug. Šiandien darbo turiu ir iš jo pragyventi galiu gindamas kazachų komandos garbę, todėl nesvarstau sugrįžimo į rinktinę.