L.Grinčikaitės kolekcijoje net 140 medalių

Baigiantis metams, pagal susiklosčiusią tradiciją buvo išrinkti geriausieji Klaipėdos sportininkai. Šiemet net į antrąją poziciją šoktelėjo įvairiuose tarptautiniuose turnyruose ir pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionate puikiais sportiniais pasiekimais miestą ir šalį garsinusi 19-metė greitakojė Lina Grinčikaitė.

„Kad geriausiųjų sportininkų sąraše būsiu antra, tikrai nesitikėjau. Kai brolis man tai pranešė telefonu, iš pradžių net maniau, kad juokauja. Tikrai nesvajojau apie tokią aukštą poziciją. Tai ypač malonus įvertinimas“, - neslėpdama džiaugsmo pasakojo geriausia Lietuvos sprinterė.

Pasak lengvaatletės trenerio Edmundo Norvilo, Lina - labai darbšti ir atsakingai į sportą žvelgianti mergina.

„Jos rezultatai – džiuginantys. Esu labai patenkintas jos darbu. Lina tikrai nusipelnė pačių aukščiausių įvertinimų“, - negailėjo ugdytinei šiltų žodžių E.Norvilas.

Vikri nuo vaikystės

- Kokiais šių metų pasiekimais labiausiai didžiuojiesi? Ir kaip manai, kurie rezultatai turėjo lemiamą kirtį, kad Tu geriausiųjų sportininkų rinkimuose nusileidai tik sunkiaatlečiui Ramūnui Vyšniauskui?

- Svarbiausios šių metų varžybos, kurioms daugiausiai dėmesio, jėgų ir pasiruošimo skyriau, - Kinijoje vykęs planetos jaunimo (iki 20 metų) lengvosios atletikos čempionatas. Būtent ten 100 m bėgimo rungtyje iškovota šeštoji vieta tikriausiai ir lėmė šį man džiuginantį bei širdį glostantį komisijos narių sprendimą.

Taip pat šiemet gerai pasirodžiau Europos taurės, tarptautinėse ir Lietuvos varžybose, tačiau būtent pasaulio čempionatas man buvo pats reikšmingiausias.

Praėjusiais metais geriausiųjų sportininkų sąraše buvau ketvirta. Neslėpsiu, šiemet taip pat tikėjausi patekti tarp geriausiųjų, tačiau mintys daugiau sukosi apie maždaug šeštą septintą vietas.

- Įdomu, kaip apskritai susidomėjai lengvąja atletika?

- Nuo pat mažens pasižymėjau greitomis kojomis. Maža buvau labai pasiutusi. Ką nors pridirbusi, visada pabėgdavau. Mokykloje mane pastebėjo treneriai ir pakvietė lankyti užsiėmimus. Dabar jau greitai bus septyneri metai, kai po dvi tris valandas kasdien treniruojuosi.

Taurės namuose nebetelpa

- Kiek žinau, jau per pirmąsias savo varžybas pagerinai amžiaus grupės sportininkių šalies rekordą ir nuo to laiko niekam nebeužleidi pirmosios pozicijos?

- Na taip savaime viskas susiklostė... Tai dar labiau paskatino susidomėti šiuo sportu, tiesiog atsirado kažkoks stimulas. Dabar jau niekam nebesinori užleisti pirmosios pozicijos.

- Ar bandei kada skaičiuoti, kiek vidutiniškai kilometrų nubėgi per dieną?

- Tiesą pasakius, apie tai niekada net nebuvau susimąsčiusi. Net sunku dabar pasakyti, bet tikriausiai reikėtų skaičiuoti dešimtimis.

- O skaičiuoji per varžybas iškovotus medalius ir taures?

- Taip. Medalių turiu 140, o taurių – 70. Namuose kampelio, kur būtų sudėti visi medaliai, neturiu. Išdėlioti tik pagrindiniai medaliai, kiti guli dėžutėse spintoje, nes visų nesutalpinčiau.

- Kaip manai, kas Tau padėjo pasiekti tokių aukštumų sporte?

- Manau, vien talento neužtenka. Reikia didelio noro, įdėti daug darbo, pastangų ir tiesiog visa širdimi atsiduoti tai veiklai, kurią atlieki.

Pasiūlymai iš JAV

- Girdėjau kalbų, kad buvai gavusi keletą kvietimų tęsti sportininkės karjerą JAV? Kodėl atsisakei?

- Ir dabar jų sulaukiu. Bet kol kas nusprendžiau sportuoti ir gyventi čia. Gal po metų ir išvyksiu... Dar pati iki galo nesu apsisprendusi. Kategoriškai nesakau nei „ne“, nei „taip“. Pagyvensime ir pamatysime...

- Kaip vertini apmaudų faktą, kad kasmet prieš šventes dėl kalėdinių mugių lengvaatlečiai yra išprašomi iš Lengvosios atletikos maniežo ir būna priversti treniruotis tiesiog gatvėje? Juk tuo ypač yra pasipiktinę lengvosios atletikos treneriai...

- Čia, galima sakyti, yra tikra katastrofa. Žlunga visa mūsų pasiruošimo programa. Kai tu turi salėje bėgioti, tave tiesiog išvaro į gatvę. Visi lengvaatlečiai tuo yra labai pasipiktinę.

Tikrai nemalonu, kai stengiesi, o tave tiesiog ignoruoja. Kaip galima pasiekti stulbinančių rezultatų, kai esi priverstas treniruotis tokiomis sąlygomis?

Studijuoja universitete

- Šiemet Klaipėdos universitete pradėjai studijuoti Kūno kultūros ir sporto pedagogiką. Kaip spėji suderinti sportą ir mokslus? Ar lieka nors šiek tiek laiko pramogoms?

- Viską galima suderinti, tik reikia šiek tiek pastangų ir valios. Rytą einu į paskaitas, o vakare treniruojuosi. Galima rasti šiek tiek laiko savaitgaliais. Aišku, būna, kad tenka atsisakyti vienų ar kitų dalykų, tačiau esu įsitikinusi, kad verta.

- Tai, kiek supratau, savo ateitį planuoji sieti tik su sportu?

- Kol kas sportas – tai ir yra mano gyvenimas. Kol gyvenime geriausiai sekasi sportuoti, reikia realizuoti šią veiklą. Kai nesiseks, mąstysiu ką nors kita.

Dabar mano pagrindinis tikslas – Pekino olimpinės žaidynės. Tas olimpinis normatyvas visai negąsdina manęs ir yra labai realus – 11,4 sekundės. Ši riba įveikiama.