Santa savo pirmąjį trenerį Stanislovą Kulikauską sutiko Šiauliuose, jos gimtajame mieste, o jau ketverius metus ją treniruoja ir Petras Vinciūnas, Kauno dziudo klubo vadovas, išugdęs ne vieną dziudo čempioną.

„Kam reikalingi du treneriai? Šis treneris [P. Vinciūnas] geriausias Lietuvoje, išugdęs ne vieną olimpietį, todėl mane ir paskyrė į Kauną treniruotis, kad pasiruoščiau olimpiadai, į ją patekčiau. Šiaulių treneris, galima sakyti, mane atidavė į šio trenerio rankas“, – sako S. Pakenytė.

Anot jos, patekimas į olimpiadą buvo didžiausias keliamas tikslas. Dabar jau keliami kiti tikslai. „Sunkiausia buvo palikti savo gimtąjį miestą Šiaulius. Tai buvo be galo sunku, nes čia atvažiavusi buvau viena kaip pirštas, nieko nepažinojau, o treniruotės vykdavo su vyrais“, – savo pasiruošimo olimpinėms žaidynėms pradžia prisimena S. Pakenytė.

Ji neslepia – buvo daug ašarų, tačiau tai buvo prieš kelerius metus, vos atvykus į Kauną, „Tai buvo prieš trejus ketverius metus. Labai sunku buvo. Nebuvau pratusi prie tokio darbo, bet aš vis dar čia, vis dėlto pasilikau. Jei jau atvažiavai su tokiu tikslu – patekti į olimpiadą – sieki tos svajonės. Tai darai, kad ir kaip būtų sunku, per ašaras. Ir treneriui daug nervų atėmiau, pykčių buvo, bet dabar galiu tik dėkoti. Pert tuos pykčius pasiekėme, ko norėjome“, – įsitikinusi S. Pakenytė.

S. Pakenytės treneris P. Vinciūnas tvirtina, kad treniruojantis jie visada laikosi plano – iš anksto žinoma, ką reikia nuveikti per artėjantį mėnesį.

24-erių S. Pakenytė dziudo sporte jau nuo maždaug 13. Jau nuo pat pradžių merginai dažnai pavykdavo laimėti medalius, tačiau pakeliui į karjeros aukštumas buvo ir dvejonių.

„Dar Šiauliuose sportuodama norėjau nebelankyti, mesti užsiėmimus. Paauglystėje jau buvo nebe tas, norėjosi su draugais būti. [...] Tėvai paskatino likti. Atsimenu, mama su tėčiu sakydavo – jei neisi į treniruotes, matysi mokyklą ir namus, niekur neišeisi. Nenorėjau tik namuose ar mokykloje leisti savo laiko, todėl tekdavo per prievartą, nenoromis eiti į tas treniruotes. Dabar tik „ačiū“ galiu pasakyti“, – sako S. Pakenytė.

S. Pakenytė per paskutinių metų laikotarpį Europos žaidynėse Baku, Azerbaidžane, užėmė penktąją vietą, universiadoje laimėjo bronzą, atvirose Europos taurės varžybose Lenkijoje užėmė trečiąją vietą. Sėkmingi rezultatai ir atkaklus nuolatinis darbas sportininkei atvėrė kelią į Rio de Žaneirą. Santa ne tik pirmoji dziudo imtynininkė moteris Lietuvos sporto istorijoje, kuri važiuoja į olimpines žaidynes. Šį kartą ji vienintelė šios sporto šakos atstovė šalies olimpinėje rinktinėje. Vos per plauką į Braziliją nepateko Marius Paškevičius ir Karolis Bauža, kurie dalyvavo praėjusioje Londono olimpiadoje.