Katilas kunkuliuoja – taip rengimąsi Tarptautinės krepšinio asociacijų federacijos (FIBA) Europos padalinio (FIBA-Europa) prezidento, valdybos bei komisijų rinkimams apibūdino Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Vieno posto – per mažai

Gegužės 14–16 d. Miunchene (Vokietija) vyksiančioje FIBA-Europos generalinėje asamblėjoje bus išrinktas naujas šios sporto organizacijos vadovas bei jos strateginio valdymo komanda.

Tarp kandidatų į naują FIBA-Europos valdybą bei komisijas yra ir septyni Lietuvos atstovai: LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas, tarptautinės kategorijos teisėjas, Baltijos krepšinio lygos (BBL) direktorius Romualdas Brazauskas, buvęs šalies moterų bei studenčių rinktinių vyriausiasis treneris, Seimo narys Vydas Gedvilas, Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) prezidentas, verslininkas Rimantas Cibauskas, tarptautinės kategorijos arbitras, Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos (LKTeA) prezidentas Kęstutis Pilipauskas, Vilniaus TEO moterų krepšinio klubo direktorius Arvydas Tamašauskas bei Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (LMKL) direktorius Dainius Čiuprinskas.

"Dabar visos federacijos skaičiuoja galimus balsus, svarsto optimistiškiausius ir prasčiausius variantus. Jei mums tektų 2–3 postai, tai būtų geras rezultatas", – sakė dienraščiui M.Balčiūnas.

Užleido vietą net Maltai

Prieš ketverius metus FIBA-Europos rinkimuose dalyvavo šeši Lietuvos krepšinio atstovai, tačiau sėkmė lydėjo tik vieną – A.Tamašauską, kuris pateko į Moterų krepšinio komisiją.

2006-aisiais lietuviai buvo įžiebę skandalą: FIBA-Europos prezidento kėdės siekęs ir su George'u Vassilakopoulu konkuravęs Šarūnas Marčiulionis pareiškė, esą jo galimybes apkalbomis sumenkino anuometinis LKF viceprezidentas Ramūnas Šalūga ir "Lietuvos krepšinį skaldantys pašaliniai žmonės" (vėliau paaiškėjo, kad Š.Marčiulionis turėjo galvoje jau nužudytą verslininką Šabtajų Kalmanovičių – aut. past.).

Prieš pat rinkimus Š.Marčiulioniui atsiėmus savo kandidatūrą, už G.Vassilakopoulą balsavo 48 nacionalinių federacijų atstovai iš 49. Be to, Lietuvos krepšinis liko ir už FIBA-Europos valdybos borto, užleidęs vietas ne tik ledo ritulio tradicijomis garsėjančiai Švedijai ar futbolo valstybei Portugalijai, bet ir Gibraltarui, Maltai, Liuksemburgui.

"Net minties nebuvo ir nėra, kad šį kartą įvyktų kas nors panašaus. Esame pakankamai vieningi", – tvirtino LKF generalinis sekretorius.

Jautė krepšinio pulsą

"Dalyvauti FIBA-Europos veikloje – tai jausti žemyno krepšinio pulsą ir pagal galimybes daryti įtaką dinamiškiems procesams.

Bendravau su kolegomis ir iš krepšinio šalių, ir iš valstybių, kuriose ši sporto šaka kol kas nėra populiari. Svarstėme įvairius projektus, keitėmės idėjomis, informacija. Savo patirties bagažą papildžiau naudingais dalykais.

Man rūpėjo Lietuvos interesai, į juos buvo atsižvelgta. Įsitikinau, kad pats G.Vassilakopoulas labai geranoriškas mūsų krepšiniui", – apie darbą Moterų krepšinio komisijoje papasakojo A.Tamašauskas.

"FIBA-Europa gali padėti nacionalinėms federacijoms ir elementariais reikmenimis, pavyzdžiui, kamuoliais, ir skirti solidžią finansinę paramą. Dalį vienos paskutiniųjų 25 tūkst. eurų subsidijos mes investavome įkūrę Marijampolės ir Kauno merginų krepšinio centrus", – pridūrė M.Balčiūnas.

Balsuotų už latvį?

"FIBA-Europos prezidento ketverių metų kadenciją baigiantis 71-ų graikas G.Vassilakopoulas nusprendė dalyvauti pasaulio FIBA prezidento rinkimuose. Jo varžovas – kitas europietis, Prancūzijos krepšinio federacijos prezidentas Yvanas Maininis.

Į G.Vassilakopoulo kėdę taikosi Latvijos krepšinio sąjungos (LKS) prezidentas, buvęs šalies ekonomikos ministras Ojaras Kehris, Turkijos krepšinio federacijos (TKF) prezidentas Turgay'us Demirelis ir Islandijos olimpinio komiteto bei nacionalinės sporto asociacijos prezidentas Olafuras Rafnssonas.

"Balsavime dalyvaus mūsų federacijos prezidentas Vladas Garastas. Vykdomajame komitete dar aptarsime savo poziciją, tačiau, jei nebus daugiau norinčiųjų vadovauti FIBA-Europai, tikriausiai paremtume artimiausią kaimyną", – svarstė M.Balčiūnas.

Neoficialių dienraščio šaltinių nuomone, O.Kehris – palankiausias kandidatas Lietuvai. Latvis yra ir Baltijos krepšinio lygos (BBL) valdybos narys.

Mįslingi rusų viražai

Paradoksalu, tačiau O.Kehrio kandidatūra, atrodo, priimtiniausia ir didelių ambicijų turinčiai Rusijai, nors šios šalies krepšinio federacijos prezidentas Sergejus Černovas prieš rinkimus tebedrumsčia vandenis.

Pernai, kai buvo svarstoma, kurių šalių rinktinėms skirti vardinius kvietimus į šių metų pasaulio vyrų krepšinio čempionatą, S.Černovas pareiškė: "Lietuvos problema ta, kad ji neturi savo žmonių FIBA kabinetuose."

Šiemet kovo pradžioje Rusijos krepšinio strategas įsivėlė į žodžių mūšį su FIBA-Europos generaliniu sekretoriumi Naru Zanolinu, kai moterų Eurolygos finalo ketverto turnyro šeimininku tapo Ispanijos miestas Valensija, o ne rusų Jekaterinburgas.

"Pažiūrėsime, ką ponas Zanolinas man pasakys po rinkimų", – žiebė S.Černovas, o Rusijos žiniasklaida nedaugžodžiavo: imsime FIBA-Europos vairą į savo rankas.

Tačiau praėjusią savaitę S.Černovas puse lūpų užsiminė nepaliksiąs Rusijos krepšinio, nes, tapus FIBA-Europos prezidentu, tektų atsistatydinti iš nacionalinės federacijos vadovo pareigų.

LKF kandidatai į FIBA-Europa

Į FIBA-Europos valdybą – M.Balčiūnas, Apeliacijų komisiją – R.Brazauskas, Varžybų komisiją – V.Gedvilas, Finansų komisiją – R.Cibauskas, Techninę komisiją – K.Pilipauskas, Moterų krepšinio komisiją – A.Tamašauskas, Jaunimo krepšinio komisiją – D.Čiuprinskas.

Idėjos nepatiko

"FIBA-Europos struktūra gana konservatyvi", – po 2006 m. rinkimų kalbėjo tuometinio Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fondo direktorius Algimantas Pavilonis (dabar – Ukrainos vyrų krepšinio superlygos generalinis direktorius). A.Pavilonis teigė, kad Š.Marčiulionis norėjo modernizuoti FIBA-Europos valdymą, vadybą, rinkodarą ir viešuosius ryšius, tačiau daug kam jo idėjos nepatiko.