Nuo Modesto Paulausko eros iki savarankiškos rinktinės debiuto. Lietuvos krepšininkai margoje pasaulio čempionatų istorijoje paliko ryškių pėdsakų.

Pirmieji blynai – prisvilę

Artėjant pasaulio krepšinio čempionatui Turkijoje, dienraštis nutarė apžvelgti įvairių metų Lietuvos krepšininkų laimėjimus šiuose turnyruose.

Rengti pasaulio čempionatus Tarptautinė krepšinio asociacijų federacija (FIBA) nusprendė 1948-aisiais savo kongrese Londone (Anglija).

Varžybų organizatoriams pagalius į ratus ilgokai kaišiojo didžioji politika. Dėl diplomatinių santykių problemų 1950-aisiais į 1-ąjį pasaulio čempionatą Argentinoje neatvyko Urugvajaus krepšininkai, o 1954-aisiais į 2-ąjį Brazilijoje – tuo metu pajėgios SSRS ir Čekoslovakijos komandos.

1959-aisiais Čilėje, kur buvo surengtas 3-iasis pasaulio vyrų krepšinio čempionatas, savo valdžių politikai pakluso SSRS ir Bulgarijos ekipos, atsisakiusios žaisti su Taivano atstovais.

1962-aisiais Filipinų vyriausybė, iki 4-ojo pasaulio čempionato likus kelioms savaitėms, uždraudė į šalį įvažiuoti socialistinių šalių delegacijoms, todėl FIBA teko karštligiškai ieškoti naujos vietos. Buvo pasirinkta Brazilija, tačiau varžybos įvyko tik 1963-iaisiais.

Neapsieita ir be kuriozų. Nutarusi planetos čempionus apdovanoti krepšinio tėvo Jameso Naismitho vardo taure, 1950-aisiais FIBA nesukrapštė pinigų šiam prizui pagaminti. Jis čempionams pirmą kartą buvo įteiktas tik 1967-aisiais.

3-iajam pasaulio čempionatui čiliečiai nesugebėjo laiku pastatyti naujų sporto rūmų, todėl pirmenybės iš 1958-ųjų buvo perkeltos į 1959-uosius. Tačiau ir tai nepadėjo – lemiamos varžybos vyko Santjago futbolo stadione, ant specialiai įrengtos medinės pakylos.

Modė – dukart čempionas

Lietuvos krepšinio trofėjų, iškovotų pasaulio čempionatuose, sąskaitą pirmasis atidarė vienas tituluočiausių mūsų šalies žaidėjų Modestas Paulauskas.

Buvęs ilgametis žalgirietis su SSRS rinktine 1967-aisiais Urugvajuje ir 1974-aisiais Puerto Rike pelnė auksą, o 1970-aisiais Jugoslavijoje – bronzą.

Per varžybas Urugvajuje M.Paulauskas pateko į rezultatyviausių krepšininkų dešimtuką (vid. 14 taškų per rungtynes). Sėkmingiausiai lietuvis sužaidė su argentiniečiais – pelnė 20 taškų (SSRS laimėjo 96:61), amerikiečiais – 16 tšk. (58:59) ir brazilais – 15 tšk. (78:74).

Latviai anksčiau nei lietuviai džiaugėsi pasaulio čempionato medaliu – 1963-iaisiais su SSRS rinktine bronzą iškovojo Juris Kalninis. Estai apdovanojimų laukė iki 1967-ųjų, kai aukso medaliais pasipuošė Jaakas Lipso ir Priitas Tomsonas.

1978-aisiais per žingsnį nuo aukso liko kitas buvęs Kauno "Žalgirio" lyderis Sergejus Jovaiša. SSRS komanda, kuriai atstovavo Lietuvos krepšininkas, lemiamą mačą Filipinuose po pratęsimo 81:82 pralaimėjo jugoslavams.

Atkaklūs finalai su JAV

Iš 9-ojo ir 10-ojo pasaulio čempionatų lietuviai parvežė po tris medalius: 1982-aisiais Kolumbijoje su SSRS rinktine auksą iškovojo S.Jovaiša, Valdemaras Chomičius ir 17-metis Arvydas Sabonis, o 1986-aisiais Ispanijoje sidabrą – V.Chomičius, A.Sabonis ir Rimas Kurtinaitis.

"Tada nieko nežinojome apie Kolumbijos narkotikų biznio karaliukus. Todėl, vos atvykus į Medeljiną, mus labai nustebino įtampa, tvyranti mieste. Artimiausiose gatvėse prie viešbučio dieną ir naktį budėjo šarvuočiai, viešbutyje – iki ausų ginkluoti kareiviai. Paaiškėjo, kad mafijozai pagrasino valdžiai, kad, vykstant čempionatui, jie įvykdys seriją teroristinių išpuolių. Mus iškart įspėjo, kad vieni, be palydovo, neitume į gatvę. Mūsų važiavimas į treniruotes ir varžybas buvo panašus į popiežiaus keliones. Kiekvieną kartą mus veždavo vis kitu maršrutu, o palydą sudarė kelios dešimtys motociklų, automobilių ir šarvuotis", – įspūdžiais apie 1982-ųjų čempionatą savo knygoje "Gimęs Laisvės alėjoje" dalijosi V.Chomičius.

Pasireikšti finale su amerikiečiais (juos SSRS komanda įveikė 95:94) V.Chomičiui sutrukdė nuodingas vabzdys – jam įgėlus į koją ir kilus komplikacijoms, lietuvis lemiamą mačą praleido ant atsarginių suolo.

JAV krepšininkai atsigriebė po ketverių metų, laimėję finalą 87:85. V.Chomičiaus nuomone, tąkart SSRS rinktinė nusileido varžovams dėl taktinių vyriausiojo trenerio Vladimiro Obuchovo klaidų.

"Treneris kažkodėl manė, kad varžovus gali nugalėti tik starto penketukas. Jis užsispyręs atkakliai nenorėjo keisti žaidėjų. Iš pradžių piktinomės, tik kalbėdamiesi tarpusavyje, vėliau ėmėme garsiai priekaištauti V.Obuchovui. Kilo eilinis konfliktas. Kad per rungtynes konfliktuotų treneris su žaidėjais, pasitaiko labai retai, o kad pasaulio čempionato finale – tai tiesiog skandalas!" – dramatišką rungtynių su JAV epizodą prisiminė V.Chomičius.

Nesustabdė tik jugų

1990 m. Argentinoje įvykusiame 11-ajame pasaulio čempionate SSRS ekipoje jau nebuvo mūsų šalies krepšininkų, tačiau rinktinę treniravo dabartinis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas.

Finale lietuvio vadovaujama ekipa 75:92 pralaimėjo Jugoslavijos atstovams. "Jugoslavų rinktinė tuo metu buvo geresnė visais atžvilgiais, jų komanda gyveno aukso amžių", – yra sakęs V.Garastas.

Tąmet jugų gretose buvo ir krepšinio Mozartas kroatas Draženas Petrovičius, ir vėliau sėkmingą trenerio karjerą pradėjęs serbas Željkas Obradovičius, taip pat – Vladė Divacas, Tonis Kukočas, Žarko Paspaljis, Zoranas Savičius, Velimiras Perasovičius, Jurė Zdovcas, Zoranas Čutura, Arijanas Komazecas.

Debiutą primena pergalė

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė debiutines pasaulio čempionato rungtynes sužaidė 1998-ųjų liepos 29 d. – tada mūsiškiai Graikijoje 97:56 sutriuškino Korėjos komandą.

13-ųjų planetos pirmenybių C grupės varžybose lietuviai 84:82 parklupdė ir JAV ekipą (Artūras Karnišovas surinko 29 taškus, Saulius Štombergas – 15, Virginijus Praškevičius – 12).

A.Karnišovas buvo vienas iš trijų rezultatyviausių to čempionato žaidėjų – 154 taškai (vid. 17,1). Sėkmingiau už lietuvį žaidė tik ispanas Alberto Herrerosas – vid. 17,8 tšk. ir nigerietis Mohammedas Acha – vid. 17,5 tšk.

Iškovoję penkias pergales ir patyrę keturias nesėkmes, Lietuvos krepšininkai galutinėje rikiuotėje užėmė 7-ąją vietą.

Tokį pat rezultatą mūsiškiai pasiekė ir 2006-aisiais Japonijoje. Tuometinėje rinktinėje rezultatyviausiai žaidė Arvydas Macijauskas – jis per 9 rungtynes pelnė 122 taškus. Darius Songaila surinko 106 tšk., Darjušas Lavrinovičius – 101 tšk., Linas Kleiza – 97 tšk., Kšyštofas Lavrinovičius - 57 tšk.

Iš šio penketuko Turkijoje vyksiančiame 16-ajame pasaulio čempionate dalyvaus tik L.Kleiza.

Parengta pagal fiba.com archyvus ir S.Stonkaus knygos "Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį" I ir II tomų medžiagą.