Planai – pagal galimybes

"Ketinome vykti į Turkiją, kaip ir kiekvieną rudenį, bet jau vasarą žinojome, kad greičiausiai nevažiuosime dėl koronaviruso. Šiuo metu Palangoje – antra stovykla, dar turbūt gruodį arba sausį reikės nulėkti į pajūrį, nes norisi išbandyti Klaipėdos maniežo dangą", – sakė debiutuoti Tokijo žaidynėse besitikintis Adrijus Glebauskas.

Šuolininkas į aukštį – vienas iš nemažos lietuvių grupės, pamėgusios sporto kompleksą "Gloria" Turkijoje. Stovyklas ten iš pradžių planavo ir Europos čempionas disko metikas Andrius Gudžius, taip pat nusprendęs bent kurį laiką likti Lietuvoje.

Vilniečiams galvos skausmą kelia užsitęsusi maniežo rekonstrukcija. Planuojama, kad aukšto meistriškumo sportininkai žiemą jau galės treniruotis atnaujintoje sostinės sporto bazėje.

"Sausį–vasarį norėtume į Portugaliją. Kol kas neaišku, kaip bus, gal liksime sportuoti Lietuvoje, – kalbėjo ieties metikas Edis Matusevičius. – Namuose irgi įmanoma pasiruošti olimpinėms žaidynėms, jei geros sąlygos, nešalta žiema, o jei šalta – svarbu, kad įleistų į maniežą."

Sėkmė: B.Virbalytė jau turi kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes. (Mindaugo Astrausko nuotr.)

Bėgikas ruošiasi kelionei

Į Ispaniją išvyko su šios šalies specialistu Rafaeliu Blanqueru Alcantudu dirbančios trišuolininkė Diana Zagainova ir bėgikė Modesta Morauskaitė.

Užsienyje gyvenančios Dovilė Kilty ir Agnė Šerkšnienė pasiruošimą naujam sezonui tęs atitinkamai Didžiojoje Britanijoje ir Šveicarijoje.

Išvykti į treniruočių stovyklą užsienyje lapkričio pabaigoje planuoja ir daugkartinis Lietuvos rekordininkas Simas Bertašius.

Jis pernai treniravosi Zakopanėje (Lenkija), o žiemą pagerino šalies 1 500 m bėgimo uždarose patalpose rekordą.

Pavasarį kone tris mėnesius, įskaičiavus beveik visą karantino laikotarpį, lengvaatletis praleido Slovakijoje. Darbas svetur buvo efektyvus – krito 1 500 m ir mylios bėgimo Lietuvos rekordai.

"Slovakija – netoli, galima nuvažiuoti automobiliu, nereikia būti priklausomam nuo skrydžių. Pernykštė stovykla Zakopanėje buvo labai sėkminga, o šiemet nusprendėme vykti truputį tolėliau", – sakė  S.Bertašius.

Aplinka: Lietuvos ieties metimo rekordą E.Matusevičius pasiekė ne užsienyje, o pernai Palangoje. (Roberto Trakio nuotr.)

Australai neįsileis?

Ėjikai Marius Žiūkas, Tadas Šuškevičius Brigita Virbalytė pastaruosius ketverius metus žiemą praleisdavo Australijoje. Tačiau jau aišku, kad šįkart svečių australai neįsileis.

Esu pasiryžusi nors ir dešimt kartų per dieną atlikti COVID-19 testus, kad tik galėčiau dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

"Po Naujųjų visada traukdavome į šiltesnius kraštus, bet esame įsitikinę, kad šis scenarijus neįmanomas, nes Australija svarsto galimybę 2021-aisiais apskritai neįsileisti užsieniečių. Šiandien nežinau, koks yra planas, nes situacija labai keičiasi. Europoje epidemiologinė situacija prastėja, bet aš ir mano kolegos vis tiek trokštame kitąmet kažkur išvykti", – sakė B.Virbalytė.

Pasak ėjikės, blogiausiu atveju ruoštis olimpiniam sezonui galima ir Lietuvoje, tačiau, norint pasiekti aukštų rezultatų Japonijoje vyksiančiose žaidynėse, būtina organizmą pripratinti prie laukiančių karščio ir drėgmės sąlygų.

"Idealiausia būtų pasitreniruoti Pietų Afrikos Respublikoje, Meksikoje ar kitose šalyse, kuriose sausį–vasarį – karštymetis. Manau, apribojimai daugelyje šalių profesionaliems sportininkams yra kur kas švelnesni. Vis dėlto mūsų planas labiau nerealus nei realus", – dėstė B.Virbalytė.

Jos šiemetinė treniruočių stovykla Australijoje nebuvo sklandi, dėl šalyje siautusių gaisrų teko persikelti iš Kamberos į Melburną.

Optimizmo – daugiau

"Bus, 100 proc.!", – paklaustas, ar tiki, kad Tokijo olimpinės žaidynės kitąmet vis dėlto vyks, tarė E.Matusevičius.

Ūpą sportininkams kelia vis didesnis tarptautinių varžybų skaičius: net ir šią vasarą vyko Deimantinės lygos etapai, spalį buvo surengtas pasaulio pusės maratono bėgimo čempionatas.

"Buvau tarp skeptikų, kad olimpiada išvis neįvyks, bet dabar tikiu, kad kitąmet žaidynės tikrai bus surengtos. Daugybės didelių pasaulio sporto renginių organizatoriai rado išeitį. Esu pasiryžusi nors ir dešimt kartų per dieną atlikti COVID-19 testus, kad tik turėčiau teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse", – šyptelėjo olimpinį normatyvą jau įvykdžiusi B.Virbalytė.

"Jei galvočiau, kad nevyks tos ar kitos aukščiausio lygio varžybos, būtų sunkiau nusiteikti darbui. Pasaulis mokosi ir išmoks gyventi ekstremaliomis sąlygomis. Gal ir nenugalėsime koronaviruso iki olimpinių žaidynių, bet prisitaikysime", – svarstė S.Bertašius.

Dėlioja būsimus startus

Kitąmet Lietuvos lengvaatlečių laukia ne vien olimpinės žaidynės, bet ir pasaulio bei Europos čempionatai.

Europos uždarų patalpų čempionatas numatytas kovo 5–7 d. Torūnėje (Lenkija), o planetos – kovo 19–21 d. Nandzinge (Kinija). Pasaulio jaunimo (iki 20 m.) čempionatas turėtų vykti rugpjūčio 17–22 d. Nairobyje (Kenija).

Europos lengvosios atletikos federacija patvirtino, kad Senojo kontinento čempionatas atvirame stadione 2022 m. vyks Miunchene (Vokietija), o 2024 m. – Romoje (Italija).

2022-ųjų pasaulio čempionatą planuojama surengti JAV.