Užlipti ant apdovanojimų pakylos – bene džiaugsmingiausia olimpinių žaidynių akimirka ir sportininkams, ir sirgaliams.

Bet tokia garbė olimpiadoje nelieka ir be piniginės paskatos. Už iškovotą medalį Olimpinis komitetas neskiria piniginių prizų, tačiau į pagalbą ateina gimtosios šalys.

„Lyginant su visom šalim, esam tarp lyderių. Tikrai patenkam į dešimt solidžiausių premijų skiriančių valstybių“, – teigė Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

Aukso medalis Lietuvai dar nenuskintas. O už tai priklausytų solidi beveik 170 tūkstančių eurų vienkartinė premija.

Sidabrą iškovojęs Mykolas Alekna iš valstybės gaus beveik 84 tūkstančius eurų.

Bronzos medaliais pasipuošę irkluotoja Viktorija Senkutė bei trijulių krepšinio rinktinė gaus po beveik 63 tūkstančius eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nuskriausti neliks ir olimpiečių treneriai.

„Premijos, žinoma, motyvuoja, padeda. Mūsų sportininkai nėra išlepinti didelės rinkos, didelių šalių, kur iš karto atsiveria kiti horizontai reklamos, populiarumo ir galimybės uždirbti“, – kalbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Valstybė vis dosniau skatina olimpiečius, premijos pririštos prie pragyvenimo lygio, o jis Lietuvoje auga. Pavyzdžiui, prieš trejus metus Tokijo olimpiados premija už auksą buvo 40 tūkstančių eurų kuklesnė nei šiemet.

„Mes buvome užsidėję saugų rezervą. Tikrai buvom pasiruošę labai geram rezultatui, nes pernai sportininkų rezultatai rodė, kad aštuoni sportininkai pretenduoja į olimpinius medalius“, – pasakojo M. Špokas.

Pasidabinus kurios nors spalvos medaliu priklauso ir valstybinė renta – 1500 eurų, kuriuos sportininkas gaus pabaigęs karjerą.

„Negalėčiau išvardinti kitų šalių, kurios tokius dalykus turi. Jų yra labai nedaug. Mes ir čia atrodom įspūdingai“, – tikino Nacionalinės sporto agentūros direktorius.

Nuo pat 2000 metų olimpiadų medalininkai apdovanoti ne tik solidžiomis premijomis, bet ir automobiliais. Tačiau šiemet nei prabangių BMW, nei „Lexus“ Lietuvos olimpinis komitetas nedovanos.

„Mes visiškai nebeturime galimybių. Nesinori kalbėti apie problemas, bet Seimas nepriėmė įstatymo pataisų, kurios leistų mums gauti finansavimą iš valstybės“, – apgailestavo D. Gudzinevičiūtė.

Pats aukso medalis sudarytas iš sidabro ir tik padengtas auksu.

Net ir be medalių, olimpiečiai neliks tuščiomis. Už ketvirtą vietą valstybė skiria 33 tūkstančius, kukliausia suma – 8 tūkstančiai už aštuntą vietą.

Latvija ir Estija dar neturi nei vieno medalio, o Lietuva savo kraityje – jau keturis: du sidabro ir du bronzos.

„Turbūt vienintelis dalykas, dėl ko komitetai pasigiria arba pavydi vienas kitam, tai dėl atletų skaičiaus ir, žinoma, dėl medalių“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė.

Tačiau sportininkams pasiruošimo ir triūso daug, o pačių medalių vertė – ne tokia ir įspūdinga.

Paryžiaus aukso trofėjus vertas vos 900 eurų.

„Pats aukso medalis sudarytas iš sidabro ir tik padengtas auksu“, – paaiškino Šiaulių banko finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė.

Sidabro medalis beveik dvigubai pigesnis nei aukso. O bronzos – vertas mažiau nei dienos pietūs, vos 4 eurų.

Tačiau Paryžiaus medaliai unikalūs tuo, kad kiekvieno viduryje įtaisyta po mažą metalo gabalėlį iš Eifelio bokšto.