Bronzos medalius iškovojusios Lietuvos rinktinės lyderio Lino Kleizos šūkis Pasaulio krepšinio čempionato mažajame finale virto serbų prakeiksmu.

Stambulas (Turkija)

33 taškai – taip puolėjas rungtynėse dėl trečiosios vietos atsigriebė už blankų žaidimą pusfinalyje.

"Džiaugiamės tuo, ką pasiekėme. Tai istorinė pergalė. Dėkojame visiems mūsų aistruoliams, Lietuvos žmonėms, kurie mus palaikė. Tikiuosi, jie džiaugiasi kartu su mumis. Nepaprastai didžiuojuosi komandos draugais, kurie kovojo, nors niekas mums iš anksto nebuvo pažadėta, niekas mumis netikėjo. Parodėme, kas yra Lietuva, ir kovėmės už ją, kiek galėjome", – po paskutinės pergalės Pasaulio krepšinio čempionate kalbėjo L.Kleiza.

– Pusfinalyje jums buvo labai sunku rungtyniauti su amerikiečiais. Kaip pavyko susigrąžinti įprastą ritmą? – paklausėme L.Kleizos

– Taip, su amerikiečiais buvo labai sunku – žaidėme prieš gerą komandą. Ką padarysi, būna visokių dienų. Mūsų tikslas buvo medalis, ir mes jį iškovojome. Žinoma, skaudu buvo pralaimėti, bet pergalė mažajame finale viską nuplauna.

– Pergalė prieš serbus jums – svarbiausia karjeroje?

– Sunku pergales palyginti. Buvo labai malonu laimėti ir bronzą Europos čempionate 2007 m. Žinoma, dabar pergalė yra fantastiška dėl to, kad mumis niekas netikėjo. Buvome labai vieninga komanda, atsirevanšavome už praėjusių metų nesėkmes žemyno pirmenybėse. Stengėmės ir pernai, bet tai nebuvo mūsų metai. O šįsyk visi žinojome, kas ką turi daryti, visi kovėsi iki galo. Todėl ši pergalė visada man bus viena svarbiausiųjų.

– Antrajame kėlinyje net ir po teisėjo švilpuko nenorėjote atiduoti kamuolio Nenadui Krstičiui. Taip norėjote parodyti, kad šiandien pergalė priklauso jums?

– Neduok nieko, paimk viską. Toks mūsų šūkis. Tuo metu tiesiog atrodė, kad taip daryti teisingausia. Ar nebijojau, kad Krstičius kėdės griebsis? Kad kėdžių aplinkui nebuvo (juokiasi – red. past.).

– Kitais metais rinktinės senbuviai gali norėti grįžti į komandą. Ar tai nesukels problemų?

– Jei ir sukels, tai tik labai teigiamų. Nieko blogo, jei bus didesnė konkurencija. Tai – ne galvos skausmas. Kuo talentingesnė bus mūsų komanda, tuo geriau, o apsispręsti reikės treneriams. Tikėkimės surinksime, kiek įmanoma, komandą.