Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas tvirtina, kad mūsiškių nuotaikos Londone – puikios, o šalies sportininkų rezultatai bus įvertinti tik finišavus visoms varžyboms.

– Prezidente, žaidynės dar nesibaigė, bet Lietuva savo sąskaitoje jau turi tris medalius. Kaip vertinate šį rezultatą? – vakar paklausėme A.Poviliūno.

– Turime tris medalius ir tikimės daugiau. Kanojininkas Jevgenijus Šuklinas labai gražiu stiliumi laimėjo pusfinalio plaukimą ir pateko į finalą, todėl viliamės, kad lemiamame etape jo startas nebus prastesnis. Šiuolaikinės penkiakovės meistrė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė – taip pat viena mūsų vilčių.

Vienintelis dalykas, dėl kurio apmaudu, – mūsų krepšininkai. Manau, jie turėjo galimybių įveikti Rusijos rinktinę, kuri tą dieną sužaidė ne geriausias rungtynes. Mes tikėjomės, kad rusai atrodys geriau, tačiau mūsiškiams buvo dar sunkesnė diena. Kaip sirgaliai sako – buvo ne jų diena. Labai gaila. Jaučiame nuoskaudą, bet sportas yra sportas – planuoti neįmanoma. Prieš išvažiuodamas į Londoną sakiau: jeigu grįšime su dviem medaliais – rezultatas bus geras. Iš esmės rezultatai geri, be to, nemažai mūsų sportininkų pateko į aštuntukus.

– Ar tikėjotės, kad medalius į Lietuvą veš plaukikė, imtynininkas, boksininkas?

– Tikėjau, kad Rūta Meilutytė plauks finale, tačiau nemaniau, kad iškovos aukso medalį. Tai buvo toks pat siurprizas, kaip Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse – Dainos Gudzinevičiūtės aukso medalis. R.Meilutytės auksas – nuostabus. Didžiosios Britanijos žiniasklaida mums pavydėjo, nes britai dar neturėjo nė vieno medalio, o mes jau šventėme. Lietuvai tai – didžiausia reklama. Tikėjau boksininkais. Prieš žaidynes treneris Vladimiras Bajevas sakė: jeigu ne Egidijus Kavaliauskas, tai Evaldas Petrauskas tikrai gali kovoti dėl medalių. Buvau Šilutėje, kai išlydėjome E.Petrauską. Jis man pažadėjo: jeigu laimėsiu pirmąją kovą, tikrai grįšiu su medaliu. Tada labai santūriai į tai sureagavau, bet dabar matau, kad jis užtikrintai boksuojasi. Džiaugiamės, kad turime tokį talentingą sportininką.

Imtynininkas Aleksandras Kazakevičius įrodė, kad Lietuva turi labai stiprią imtynių mokyklą. Pekino olimpinėse žaidynėse bronzą į Lietuvą atvežė Mindaugas Mizgaitis. Manau, kad ir Edgaro Venckaičio pasirodymas buvo puikus. Patekti į stipriausių kovotojų aštuntuką nėra lengva.

– Kaip, jūsų nuomone, Londonas pasirengė olimpiadai?

– Miestas pasiruošęs gerai. Vienintelis dalykas, kuris šiek tiek viską trikdo – transportas. Kartais Londono gatvėse piko valandomis sugaištame daugiau negu dvi valandas. Dabar džiaugiamės, kad anksčiau išvažiavome į Virgilijaus Aleknos varžybas, nes buvome labai ilgai įstrigę spūstyje. Gerų dalykų yra daugiau nei blogų – labai malonūs savanoriai, kurie visada padeda.

– Oimpinės žaidynės jau baigiasi. Neliūdite?

– Ne, neliūdna. Visi pavargome – ne tik sportininkai, treneriai, olimpinės misijos darbuotojai, bet ir mes – LTOK vadovai. Norisi kuo greičiau į namus, atsipūsti ir šviežia galva įvertinti, kaip mums sekėsi.