Praleista proga

Kaunietė Viktorija Andrulytė yra iškovojusi kelialapį net į trejas olimpines žaidynes, tačiau dalyvaus tik antrosiose. Pergalių alkio kupina buriuotoja jaučiasi pasirengusi išbandymams Marselio akvatorijoje. Kas žino, galbūt jai pavyks iššauti taip pat skambiai, kaip kadaise tai padarė garsioji kaunietė Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt.

32 metų buriuotoja olimpinį krikštą patyrė 2021-ųjų Tokijo žaidynėse. Nors kelialapį buvo iškovojusi ir į 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynes, tada nuspręsta Lietuvai skirtą vietą atiduoti tuo metu daugiau patirties turėjusiai buriuotojai Gintarei Volungevičiūtei-Scheidt. Ši dabar jau 41-erių kaunietė į Rio de Žaneirą vyko būdama olimpinė Pekino žaidynių vicečempionė.

V. Andrulytė neslepia, kad retkarčiais prisimena praleistą progą dalyvauti jai debiutinėmis galėjusiose tapti žaidynėse Rio. Tiesa, šiomis dienomis visus prisiminimus tenka pamiršti ir susitelkti į svarbiausią šio sezono startą. Kaunietė atvirauja į Paryžių vyksianti įgyvendinti savo gyvenimo svajonės – užsikabinti olimpinį medalį.

„Konkurencija bus labai didelė, bet važiuojame siekti aukščiausio rezultato. Marselyje visko gali būti, nes ten labai permainingi vėjai. Labai įdomus bus ir laivynas – yra sportininkių, kurios šitoje klasėje buriuoja jau 20 metų, yra turinčių olimpinių medalių ir sieksiančių pakartoti šį rezultatą“, – dėstė pašnekovė.

Motyvacija: A. Šidlauskas atvirauja susidūręs su psichologinėmis problemomis, bet jas įveikęs. / A. Šidlausko asmeninio archyvo nuotr.

Marselis – palankus

Buriuotojos karjeros pasiekimai – solidūs. 2021 m. V. Andrulytė laimėjo pasaulio moterų čempionato bronzą, 2023 m. iškovojo pasaulio čempionės titulą „Apprentice“ grupėje, o šiemet, simbolinę vasario 16-ąją, ji pelnė Europos čempionato sidabro medalį.

„Kiek žinau, Marselyje srovių būna mažiau, nebent ateina koks nors ciklonas ar kažkas panašaus, tuomet susidaro srovė ir pasiekia iki 15 m/min. greitį. Ji būna retai ir tikrai nėra sudėtinga. Marselis žavus tuo, kad ten visko gali būti – nuo visiško štilio iki labai stipraus vėjo mistralio. Banga irgi būna labai stipriai paveikta ateinančių vėjų – kartais ji ateina iš jūros, kartais vėjas pučia iš vienos pusės, o banga eina kampu. Tokiomis sąlygomis turi itin atidžiai stebėti aplinką ir prisitaikyti prie jos“, – Prancūzijoje laukiančias sąlygas komentavo ji.

Plaukimai Marselio akvatorijoje, kur ir vyks Paryžiaus olimpinių žaidynių startai, nebus pirmieji V. Andrulytės karjeroje. Iki šiol lietuvė ten dalyvavo trejose varžybose, o dvejose iš jų buvo geriausiųjų penketuke – 2018 m. pasaulio taurės etape po fotofinišo liko ketvirtoje vietoje, o 2019 m. laimėjo aukso medalį.

„Man patogiausias būtų vidutinis vėjas, – akcentavo V. Andrulytė. – Pats Marselis istoriškai man labai palankus, suprantu, kas ten vyksta. Tik mano konkurentės iš didžiųjų šalių turėjo daugiau galimybių ten treniruotis. Man to trūko.“

Lietuvos sporto universiteto (LSU) alumnė Paryžiaus olimpinėse žaidynėse startuos rugpjūčio 1 d. Ji pasirodys „ILCA 6“ klasėje. Plaukimai numatyti bent iki rugpjūčio 6-osios. Lietuvos rinktinėje rengiasi ir Rytis Jasiūnas, startuosiantis iQFoil burlenčių klasėje.

Marselyje srovių būna mažiau, nebent ateina koks nors ciklonas, tuomet susidaro srovė ir pasiekia iki 15 m/min. greitį.

Treniruotės Neapolyje

Kiek daugiau nei prieš mėnesį olimpinį normatyvą Europos plaukimo čempionate įvykdęs Andrius Šidlauskas laukia jau trečiųjų savo olimpinių žaidynių.

Plaukikų delegacija Paryžiuje bus gausi kaip reta – net septyni dalyviai. 27-erių metų A. Šidlauskas – vienas rinktinės senbuvių. Senojo žemyno pirmenybės Belgrade panevėžiečiui atnešė ne tik olimpinį kelialapį, bet ir bronzos medalį 100 m krūtine rungtyje.

Būtent 100 m krūtine įskaitoje A. Šidlauskas varžėsi 2016-ųjų Rio de Žaneiro ir 2021-ųjų Tokijo olimpinėse žaidynėse.

„Dabar esu Neapolyje, kur kaitina saulė ir galiu plaukti atvirame baseine. Tai tikrai pravalo galvą. Nuotaika šiuo metu gera. Negaliu sakyti, kad forma jau pati geriausia, bet jaučiu, kad galiu gerai pasirodyti. Svarbiausia mėgautis startu, nes tai yra darbo, kurį darei pastaruosius trejus metus, rezultatas“, – dėstė A. Šidlauskas.

Progresas: gal būtent Paryžiuje E. Matusevičiui pavyks pagerinti jau penkerius metus nepaliestą asmeninį rekordą. / E. Matusevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Įveikė depresiją

Rio de Žaneire tuo metu devyniolikmetis A. Šidlauskas 100 m krūtine distanciją nuplaukė per 1 min. 00,59 sek. ir galutinėje rikiuotėje užėmė 23-ią vietą. Tokijuje lietuvis prasibrovė iki pusfinalio, kuriame tą pačią atkarpą įveikė per 59,82 sek. ir galutinėje rikiuotėje liko 13-tas.

Visgi sportininkas prisimena, kad dar visai neseniai buvo atsidūręs karjeros kryžkelėje, kuri privertė svarstyti, ar plaukimas vis dar yra tas kelias, kuriuo jis nori eiti.

„Prieš dvejus metus buvo apėmusi demotyvacija. Neturėjau jokio tikslo, kankino nuolatinis ieškojimas ir nežinojimas, ar vis dar noriu plaukti. Praėjusius ir šiuos metus pavadinčiau savęs atradimu iš naujo. Atradau save plaukime ir grįžo džiaugsmas, noras tobulėti. 2023-ieji man buvo vieni geriausių karjeroje, o prieš mėnesį vykusiame Europos plaukimo čempionate apskritai atsiskleidė visas darbas, kurį dariau pastaruosius dvejus metus – įvykdžiau olimpinį normatyvą ir buvau arti asmeninio rekordo“, – vardino pašnekovas.

Kas pasikeitė ir kaip pavyko atrasti jėgų sugrįžti į plaukimo baseiną?

„Grįžau pas savo senąją trenerę Iną Paipalienę, kuri dirba kartu su Pauliumi Povilioniu. Man rodos, susilipdė labai geras duetas. Atėjęs į treniruotę dabar suprantu, ką ten veikiu, stebiu save ir gaunu pastabų, ką padariau gerai, o ką – neteisingai. Tobulėjimas ir supratimas leidžia mėgautis procesu“, – teigė LSU studentas.

A. Šidlauskas olimpinėse žaidynėse startuos jau antrąją jų dieną – liepos 27-ąją.

Pradėjo nuo beisbolo

Paryžiaus olimpinėms žaidynėms intensyviai rengiasi ir ieties metikas Edis Matusevičius. Įdomu, kad sportininko karjerą jis pradėjo ne asmeninėje, o komandinėje sporto šakoje. 28-erių lengvaatletis anksčiau ta pačia dešine ranka mėtydavo ne ietį, o beisbolo kamuoliuką.

Neaišku, kiek toli dabar nuskristų jo mestas beisbolo kamuoliukas, tačiau ieties metimo rungtyje olimpiečiui sekasi tikrai neprastai. Birželio 11 d. Romoje vykusiame Europos lengvosios atletikos čempionate E. Matusevičius įrankį nusviedė 84 m 82 cm.

„Forma šiuo metu gera, bet visą sezoną vis susiduriu su viena ar kita traumele. Dabar patyliukais gydausi visus skausmus ir tikiuosi į Paryžių išvykti maksimaliai gerai pasirengęs. Esu nusiteikęs kovingai. Atėjo laikas pakovoti, patekti į finalą ir ten varžytis dėl aukščiausių vietų. Nevažiuoju į Paryžių kaip autsaideris ar turistas“, – kalbėjo vilnietis.

Laukimas: O. Baleišytei olimpiada prasidės tik paskutinę žaidynių dieną. / O. Baleišytės asmeninio archyvo nuotr.

Treniruoja tėvas

Nors šią vasarą ietis skrenda neblogai, geriausią savo rezultatą E. Matusevičius buvo pasiekęs senokai. 2019-ųjų liepos 27 d. Lietuvos čempionate Palangoje jis įrankį nuskraidino 89 m 17 cm.

E. Matusevičiui olimpinės žaidynės Paryžiuje bus antrosios jo karjeroje. Išsvajoto olimpinio krikšto sportininkas sulaukė 2021 m. Tokijuje, kai ieties metimo rungtyje liko keturioliktas.

„Turi gerai jaustis, būti sveikas, naktį prieš startą gerai išsimiegojęs ir maksimaliai gerai nusiteikęs. Žinoma, reikia, kad ir sėkmė būtų tavo pusėje – tai dalykas, kuris reikalingas absoliučiai kiekviename sporte, – akcentavo ieties metikas. – Aš pats tikrai ramiai miegu. Žinau, kad dar iki starto esu padaręs viską, ko reikia geram pasirengimui ir geram rezultatui.“

E. Matusevičius yra LSU treniravimo sistemų diplomuotas specialistas, tad pasinaudodamas įgytomis žiniomis prieš kurį laiką pakeitė ir savo treniruočių metodiką.

„Su savo tėčiu, kuris yra ir mano treneris, esame kalbėję, kad už ankstesnę mūsų treniravimo metodiką yra geresnių ir naujesnių būdų rezultatui pasiekti. Dėl to priėmėme sprendimą keisti treniravimo specifiką“, – teigė pašnekovas.

Olimpiečio startas ieties metimo rungtyje – rugpjūčio 6 d. Jei pavyks perlipti kvalifikacijos kartelę, ieties metimo rungties finale lietuvis startuos rugpjūčio 8 d.

Nepralenkiama ir plente

Antrąsias savo olimpines žaidynes pasitiksianti Olivija Baleišytė dviračių treką neretai iškeičia į kitas disciplinas. 25 metų panevėžietė nevengia išbandyti savo jėgų plento arba „gravel“ tipo bekelės varžybose.

G. Venčkauskaitei nesutrukdė net tai, kad Tokijo olimpiadoje ji dalyvavo laukdamasi antrosios dukrelės.

Disciplinos pakeitimas jai siejasi su papildoma praktika ir treniruotėmis, padedančiomis būti greitesne treke. Nepaisant susitelkimo į treką, O. Baleišytė jau dvejus metus paeiliui yra greičiausia Lietuvos plento lenktynininkė.

„Kadangi esu iš Panevėžio, užaugau matydama Simoną Krupeckaitę ir kitas garsias treko dviratininkes, laiminčias medalius pasaulio ir Europos čempionatuose. Nors ir esu Lietuvos dviračių plento čempionė, save, kaip aukščiausio lygio sportininkę, matau dviračių treke“, – pabrėžė pašnekovė.

Startas – paskutinę dieną

Olimpinį krikštą 25-erių dviratininkė patyrė Tokijo olimpiadoje, kai kvietimo atstovauti Lietuvai sulaukė likus vos kelioms dienoms iki varžybų Japonijoje. Pasak panevėžietės, Paryžiaus žaidynėms ji pasirengusi gerokai rimčiau – subrendusi ir psichologiškai, ir fiziškai.

„Savijauta gera, nuotaika irgi. Kol kas vis dar stengiuosi apie Paryžių negalvoti, nes startuoju tik paskutinę olimpinių žaidynių dieną – rugpjūčio 11-ąją. Smagu, kad šioms žaidynėms pasirengimas vyksta labai kokybiškai – neįmanoma to palyginti su Tokijumi, į kurį patekau paskutinę minutę“, – pasakojo O. Baleišytė.

LSU auklėtinės teigimu, dviračių treko olimpinėje omniumo rungtyje varžosi tik 22 atletės, tad vien būti tarp dviejų dešimčių stipriausių pasaulyje jau yra labai didelis pasiekimas.

„Atranka į žaidynes truko net du sezonus, todėl dvejus metus kiekvienose varžybose dirbau iki paskutinio metro. Tik finalinėse varžybose supratome, kad forma yra tikrai labai gera ir galiausiai važiuosiu į Paryžių“, – prisiminė ji.

Loterija: daugiausia netikėtumų G. Venčkauskaitei žada jojimas, kuris po Paryžiaus žaidynių bus pašalintas iš penkiakovės rungčių. / V. Dranginio / LTOK nuotr.

Šeimos duetas

Olimpinėms žaidynėms rengiasi ir šeiminė komanda. Prieš vienuolika metų šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės varžybų etape Rio de Žaneire Lietuvos komanda, kurią sudarė dvidešimtmetė Gintarė Venčkauskaitė ir 24-erių Paulius Aleksandravičius, užėmė ketvirtą vietą. Vėliau jie tapo partneriais ne tik trasoje, bet ir gyvenime.

31-ų metų klaipėdietei tai bus jau trečiosios žaidynės, o jos gyvenimo draugui Pauliui – antrosios, tiesa, šįsyk jau kaip treneriui. Olimpiadoje G. Venčkauskaitė debiutavo labai anksti – būdama vos 19-os. 2012 m. Londone ji užėmė dvyliktą vietą. 2021 m. Tokijuje penkiakovininkė pakilo gerokai aukščiau ir buvo septinta. Jei toks progresas tęsis, Paryžiuje ji gali pasiekti ir prizininkų pakylą.

„Gintarė gali tai padaryti, – įsitikinęs jos treneris P. Aleksandravičius. – Gegužės mėnesį savo jėgą ji pademonstravo Turkijoje, kur iškovojo pasaulio taurę. Tose varžybose dalyvavo beveik visos pajėgiausios varžovės, kurios kovos ir dėl medalių Prancūzijoje.“

Nėštumas nesutrukdė

Atsisakiusi ankstesnių trenerių, atvedusių ją į pasaulio elitą, G. Venčkauskaitė dirbti su P. Aleksandravičiumi pradėjo 2019-aisiais, likus vos metams iki Tokijo olimpinių žaidynių. Daug kam atrodė, kad tai labai rizikingas žingsnis, bet abu tikėjo vienas kitu.

Kadangi pandemija metams pavėlino žaidynes, pasirodymui Japonijoje pavyko pasirengti gana gerai. G. Venčkauskaitei nesutrukdė net tai, kad Tokijo olimpiadoje ji dalyvavo laukdamasi antrosios dukrelės.

Rengdamasi Paryžiaus žaidynėms birželį klaipėdietė pasitikrino sportinę formą pasaulio čempionate Kinijoje, kur liko 11-a. Lietuvei nesusiklostė jojimo rungties burtai, lėmę patį blogiausią, daugiausia kliūčių čempionate numetusį arklį.

Orientyrai – aukšti

Jojimo rungtis G. Venčkauskaitei kels daugiausia nerimo ir Paryžiuje. Tiesa, svajojant apie medalį olimpiadoje, labai svarbi kiekviena rungtis. Penkiakovininkės treneris yra apytiksliai paskaičiavęs, kokio taškų kraičio reikia jo auklėtinei, kad pretenduotų į lyderių grupę.

Pasak P. Aleksandravičiaus, plaukiant 200 m laisvuoju stiliumi, Gintarės asmeninis rekordas yra 2 min. 18,37 sek. Jeigu jį pakartotų, būtų nuostabu. Kita vertus, treneris spėja, kad, atsižvelgiant į rungčių grafiką, labai aukštų rezultatų vargu ar galima tikėtis, nes dalyvėms plaukti reikės be apšilimo, nepažįstamame baseine.

Fechtuojantis būtina laimėti bent pusę kovų, o paskui – kiek galima daugiau. Juolab kad lietuvė įvairiose varžybose yra įveikusi visas iš būsimų oponenčių.

Priklausomi nuo žirgų

Aiškumo nesuteikia ir painokas olimpinių varžybų reglamentas. Šiuolaikinės penkiakovės rungtys Paryžiuje vyks net tris dienas. Žaidynėse startuos po 36 moteris ir vyrus.

Pirmą dieną visi dalyviai fechtuosis špagomis, susitikdami kiekvienas su kiekvienu. Jie turės atlaikyti net po 35 kovas, truksiančias vieną minutę arba iki pirmojo taiklaus dūrio. Už pergalę skiriami 5 taškai.

Po fechtavimo varžybų penkiakovininkės pagal užimamą pasaulinio reitingo vietą bus suskirstytos į du pogrupius po aštuoniolika sportininkių.

Kitą dieną sportininkės pradės valandos apšilimu plaukimo baseine. Vėliau vyks jojimo varžybos, kurioms žaidynių rengėjai pasiūlys apie 40 žirgų. Konkūrų aikštėje reikės įveikti dešimt kliūčių. Tai sunkiausiai nuspėjama rungtis, nes čia sėkmė priklauso ne tik nuo sportininko meistriškumo, bet ir nuo jam tekusio žirgo.

Beje, dieną ar dvi prieš varžybas išrikiuojami visi žirgai – vyksta jų testavimas. Demonstruojama, kaip žirgai bėga, šoka, kaip klauso raitelio. Vienas treneris juos filmuoja, kitas žymisi gerąsias ir blogąsias savybes. Prieš varžybas pirmoji sau partnerį burtais pasirenka lyderė. Artimiau su tekusiu žirgu galima susipažinti tik per apšilimą, likus vos 20 minučių iki starto. Žirgas pavedžiojamas, pasižiūrima, ar nešlubuoja, atliekami keli šuoliai.

Sportininkės prieš jojimą turi po 300 taškų. Tiek jų gali iškovoti, nenumetusios nė vienos kliūties ir neviršijusios laiko limito. Po septynis taškus atimama už kiekvieną numestą kliūtį, minus dešimt – už sustojimą, po tašką – už kiekvieną viršytą jojimui skirto laiko sekundę. Jeigu užsispyręs žirgas visai nešoka per kliūtį arba numeta raitelę, baigiasi ir kova ir bendrojoje įskaitoje.

Atsakomybė ir pagalbininkams

Po jojimo vyks fechtavimo „premijinės“ varžybos. Jų tvarka tokia: pirmosios susitiks paskutines dvi vietas užėmusios atletės. Nugalėtoja žengs toliau ir susirungs su kitu mažiausiai taškų pelniusiu sportininku ir t. t. Už pergalę skiriami du taškai.

Iškart po fechtavimo vyks 200 m plaukimas laisvuoju stiliumi atvirame baseine. Dalyvės startuos pagal fechtavimo ir jojimo rungtyse surinktus taškus.

Prieš kombinuotą bėgimo ir šaudymo rungtį visi taškai paverčiami sekundėmis. Pirma startuos varžybų lyderė, o kitos – tokiu intervalu, kiek sekundžių yra nuo jos atsilikusios. Dalyvės įveiks penkis ratus po 600 metrų. Bėgimo metu jos keturis kartus šaudykloje lazeriniu pistoletu mėgins kuo greičiau užgesinti po penkias lemputes.

Aštuoniolika geriausiai pasirodžiusių sportininkių – po devynias iš abiejų pogrupių – pateks į finalą ir kovos dėl medalių. Kitą dieną finale lauks vėl visos penkios rungtys. Pasak P. Aleksandravičiaus, tarp rungčių bus labai trumpos pertraukos, tad pagalbiniams komandos nariams teks pasistengti, kad atletės spėtų laiku persirengti.