Pereiti į pagrindinį turinį

Mirties kilpos – ne tik danguje

2017-07-12 18:30

Prieš gerus tris dešimtmečius įvairiuose Lietuvos miestuose kartkartėmis iškildavo keistoka apie 10 m skersmens medinė statinė su brezento stogu ir į viršų vedančiais laiptais. Susirinkus gausesniam būreliui smalsuolių, sudilęs magnetofonas paleisdavo trankią melodiją ir statinė imdavo drebėti nuo lekiančio siena motociklo.

Pasirodymas: prieš keletą metų akrobatai mirties kilpos triukus demonstravo ir Vilniuje.
Pasirodymas: prieš keletą metų akrobatai mirties kilpos triukus demonstravo ir Vilniuje. / DMN archyvo nuotr.

Pirmi kartai

Cirko istorija besidomintis Alvidas Jancevičius pasakoja, kad belgas Charlis Noisettas, buvęs profesionalus dviratininkas, atėjęs į cirką ėmėsi dviratį propaguoti ir čia. Apie 1888 m., gastroliuodamas Vienoje, Charlis su trimis sūnumis ir dukra pirmąjį kartą parodė unikalų atrakcioną, pavadintą "Dviračių pintinė, arba Mirties ratas". Manieže buvo montuojamas įrenginys, tikrai primenantis iš medinių vytelių surinktą pintinę.

"Įsibėgėję dviratininkai, laikomi išcentrinės jėgos, važinėjo ratu jos sienomis. Po to įrenginį trosais pakeldavo aukštyn, bet lenktynės tęsėsi, nepaisant, kad vadinamoji pintinė neturėjo dugno. Netrukus iš pintinės susiformavo rutulys ir jau po pusmečio trys atlikėjai Berlyno Bušo cirke žuvo, mėgindami jame atlikti mirties kilpą", – apie tokią transporto akrobatikos pražią pasakojo pašnekovas.

1912 m. amerikiečiai broliai Kaufmanai tame pačiame Berlyne pademonstravo dar sudėtingesnį šio numerio variantą – virš arenos, maždaug 10 m aukštyje, kabojo didžiulis 8 m skersmens rutulys, aptrauktas vielos tinklu. Vienas artistas su dviračiu įlįsdavo į kamuolio vidų, kitas irgi su dviračiu įsikurdavo pačiame viršuje iš lauko pusės. Elektros variklis pradėdavo kamuolį vis greičiau sukti, o abu dviratininkai, iš visų jėgų mindami pedalus, stengėsi išsilaikyti vietoje. Ypač rizikavo rutulio išorėje buvęs artistas.

Akrobatika ir su automobiliu

Rizikingi pasirodymai su dviračiais ilgai buvo cirkų programose, nepaisant, kad dar 1885 m. du draugai – Gottliebas Daimleris ir Augustas Maybachas sukūrė pirmąjį šiandienio motociklo prototipą su mediniu rėmu ir vidaus degimo varikliu "Reitwagen", kurį tų pat metų rugpjūčio 29 d. patentavo.

Prasidėjo sparti naujos transporto priemonės evoliucija, ir jau 1906 m. amerikietis Smitas pirmasis motociklu atliko triukus "Gyvybės kamuolyje". 1911 m. Niujorko Coney Island Luna parke iškilo pirmasis motodromas.

"Kaskadininkai surentė vėliau puikiai pažintą medinį cilindrą, kuriame, išcentrinės jėgos paveikti, siena lakstė motociklai. "Mirties siena" tapo labai populiari, ir jau ketvirtajame dešimtmetyje po JAV pasklido per 100 motodromų. Kad kaip nors pagyvintų pasirodymo monotoniją, atlikėjai įtraukdavo net gyvūnus – prie motociklo prikabindavo lopšelį, kuriame, pavyzdžiui, sėdėdavo... liūtas. Meškos, tiesa, važinėdavo motociklais grindimis", – apie sudėtingus triukus pasakojo A.Jancevičius.

Vėliau siena lenktyniauti ėmė ir lengvieji automobiliai. Prieš maždaug 100 metų cirke pradėtas rodyti numeris "Salto mortale automobiliu". Lengvasis automobilis su keleiviais dideliu greičiu nusileisdavo iš cirko palubės, nuo tramplyno vėl kildavo aukštyn ir vieną ar du kartus persivertęs nusileisdavo ant minkštos spyruokliuojančios pagalvės. Beje, ir sovietiniais metais Lietuvos automobilių sporto mėgėjai galėjo ne kartą regėti tikrai labai profesionalius, pavojingus Čekijos, Lenkijos, Rusijos "Autorodeo VAZ" ir "Autorodeo AZLK" kaskadininkų pasirodymus.

Kūlvirsčiai motociklu

Idėja motociklus perkelti į uždarą sferą priklauso legendiniam rusų artistui ir išradėjui Piotrui Majackiui, kuris dar 1937 m. buvo sukūręs grupinį penkių žmonių moto atrakcioną. Virš maniežo buvo pakabinamas 45 laipsnių kampu į vidų palinkęs trekas. Motociklai juo važiavo ratu vienas paskui kitą. P.Majackio partneriai, važiuodami dideliu greičiu, nuimdavo motociklo vairą, atsistodavo ant sėdynės, peršokdavo nuo vieno motociklo ant kito.

"Greičiausiai dėl brolių Kaufmanų įtakos, P.Majackis 1950 m. pirmasis atliko numerį motociklu 7 m skersmens rutulyje, pakabintame aukštai po cirko kupolu. Atrakcionas Maskvos cirko valdžiai pasirodė toks fantastinis, kad ji ilgai nesiryžo jungti jo į programą. Įspūdingiausia buvo tai, jog finale apatinė rutulio dalis atsiskyrusi imdavo leistis, o artistas toliau suko ratus pačiu viršutiniojo pusrutulio kraštu. Tos keliasdešimt sekundžių, kol rutulys vėl susijungdavo, priversdavo gerokai pasijaudinti kiekvieną. Atrakcione taip pat dalyvavo P.Majackio žmona ir sūnus, o po 1966 m. – ir duktė. 1963-iųjų sausio 12-ąją Krasnojarske pasirodymo metu atlikdamas mirties kilpą P.Majackis sunkiai susižeidė ir jau daugiau niekada nebepasirodė manieže. Įspūdingą reginį atkurti ryžosi artisto žmona ir duktė. Gerą dešimtmetį jos su didžiausiu pasisekimu rodė rekordinius triukus, kol 1975 m. tame pačiame Krasnojarsko cirke, tą pačią sausio 12-ąją, per tokį pat dieninį vaidinimą nutrūko apatinį pusrutulį po kupolu laikęs metalinis trosas. 2 t svėrusi sfera iš 10 m aukščio su artistėmis nukrito tiesiai į maniežą... Jos išgyveno ir, pakeitusios žanrus, dar ilgai dirbo cirke. Pakartoti šio unikalaus numerio niekas taip ir nesugebėjo", – pasakojo pašnekovas.

Šiandien tokie rutuliai seniai nebekabinami po kupolu, o tiesiog stovi ant žemės. Kalbant apie šiuos reginius, dažnai tenka susidurti su labiau žurnalistų išgalvotais teiginiais – nutrūktgalviškas greitis, išprotėjusi jėga. Iš tiesų viskas daug paprasčiau. Dažniausiai "Mirties sienų" skersmuo yra 10 m. Kaskadininkai išlenkta siena važiuoja visiškai ne kreiseriniu, bet vos 45–50 km/val. greičiu. Išcentrinė jėga tiesiog spaudžia atlikėją prie sienos, o trinties jėga padeda ant jos išsilaikyti. Šį jausmą gali patirti kiekvienas, apsilankęs bet kurio Luna parko atrakcione suaugusiesiems.


Komentaras

Alvidas Jancevičius

Ilgiausiai 10 m skersmens "Mirties siena" 1983 m. balandžio 16-ąją Berlyne važiavo Martinas Blume – septynias valandas ir trylika sekundžių. Iš viso jis motociklu "Yamaha XS400" vidutiniu 45 km/val. greičiu apsuko 12 tūkst. ratų ir nuvažiavo daugiau kaip 295 km. Seniausiu pasaulio lenktynininku "Mirties siena" laikomas amerikietis Jerry de Roi, kuris, būdamas 72 metų amžiaus, reguliariai pasirodydavo 1927 m. gamybos motociklu "Indian Scout". Kasmečiame Lietuvos moto šou "Bike Show Millennium" 2016 m. ukrainietis kaskadininkas Aleksandras Turčianinovas specialiame 12 m skersmens rutulyje – sferoje pirmasis pasaulyje atliko didžiausią mirties kilpą, patirdamas net 7G jėgą. Lietuvos kaskadininkas Jurijus Risnovskis 2001 m. pirmasis pasaulyje Vilniuje atliko mirties kilpą automobiliu. O šiemet Guinnesso rekordų knygoje įregistruotas neįtikimas anglo Terry Granto pasiekimas. Profesionalus lenktynininkas "Jaguar" automobiliu 80 km/val. greičiu įveikė kol kas didžiausią planetoje 19 m diametro 4 m pločio mirties kilpą. Apskritai iki praėjusių metų kovo buvo laikoma, kad didžiausias galimas greitis, važiuojant siena, yra 73 km/val. Tačiau netoli Kembridžo iš apverstų ir suvirintų jūrinių konteinerių buvo suręsta grandiozinė 37,5 m skersmens "Mirties siena", kuria kovo 28 d. legendinis 34 metų motociklininkas anglas Guy Martinas paneigė iki tol žinotą tiesą. Kad rekordas būtų įregistruotas, reikėjo dviejuose bandymuose važiuoti ne mažesniu nei 90 km/val. greičiu. Pirmu mėginimu G.Martinas motociklu "Indian Scout" įsibėgėjo iki 116 km/val., antruoju (savo gamybos motociklu "Triumph Trident Triple") pasiekė 125,5 km/val. Jis norėjo važiuoti dar ir trečią kartą, bet prasidėjo regėjimo bėdos. O labiausiai, kaip prisipažino Guy, svorio jėga (apie 6,4G) veikė šlapimo pūslę ir visą tą laiką norėjosi eiti į tualetą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų