Nuo 2014 m. “Navas racing club” perėmė skęstančio šalies čempionato laivo šturvalą. Tuo metu čempionate dalyvavo 24 sportininkai. Padirbėjus keletą metų rezultatai pasikeitė radikaliai: 2017 metais buvo surinktas rekordinis plento žiedo komisijos biudžetas, o čempionato dalyvių skaičius išaugo iki 68 sportininkų. Pasak Kauno klubo atstovų, šuolis buvo neįmanomas be „Adrenalino Centras”, „Arklio jėgos” bei kitų sporto klubų bendradarbiavimo,

2018 m. įvardinti sporto klubai ir jų vadovai išsikėlė dar aukštesnius tikslus siekiant suvienyti motociklų plento žiedo sportininkus bei klubus ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Klubai nutarė įsteigti „Baltic Motorcyclists Associaction“ (BMA). Šios asociacijos prezidentu išrinktas gerai žinomas šio sporto atstovas, aktyviai dalyvaujantis renginių organizavimo veikloje – Vidas Stankevičius.

„Mums iš tiesu rūpi motociklų sportas bei plento žiedo rungtis. Tam atiduota nemaža gyvenimo dalis. Ne vien teoriškai, bet ir praktiškai žinome, ko reikia mūsų sporto šakos progresui. Tad norime panaudoti sukauptą patirtį ir spręsti šio sporto šakos problemas tik profesionaliausiu lygiu“, - aiškino BMA prezidentas V.Stankevičius.

Apie šio sporto aktualijas kalbėjomės su V.Stankevičiumi bei BMA viceprezidentu Linu Navicku, „Navas Racing Club“ vadovu.

- Papasakokite plačiau kodėl kilo poreikis įsteigti Asociaciją?

V.S.: - Vieni sportininkai ar klubai gali padaryti pakankama nemažai, tačiau tokiose mažose šalyse kaip Lietuva, Latvija ir Estija, to nepakanka. Šis sportas tiesiogiai priklauso nuo sportininkų, dalyvaujančių varžybose bei jų profesionalumo lygio. Motociklų sporto federacijos, veikdamos atskirai, nėra įgalios suorganizuoti tiek žiūrovams, tiek rėmėjams patrauklų renginį. Taip pat, Kačerginės “Nemuno žiedo” ar Latvijos “Bikernieku” trasose veikdamos be bendradarbiavimo surengti saugius renginius. Nacionalinėse federacijose varžybų organizavimo atsakomybė kaip pereinamasis prizas, atitenka iš rankų į rankas. Viena iš blogųjų šio reiškinio pusių – labai sunku išlaikyti pradėtų darbų tęstinumą.

- Kas tapo asociacijos steigėjais?

V.S.: - „Supersport“, „Navas Racing Club“, „Adrenalino centras“ ir „Superbaikas“ klubai. Šiuo metu asociacija vienija jau devynis klubus iš visos Lietuvos: „Vilnius BikeRiders“, „Kėdainių MotoCentras“, „Venoma“, „Sporto klubas Žvirblis“, „Jurbarko Motociklininkų klubas“. Taip pat, galimybėmis prisijungti prie asociacijos domisi ir kitų šalių klubai.

- Jūsų pavadinimas suponuoja idėją, jog neapsiribosite vien veikla Lietuvoje. Mėginate išjudinti viso Baltijos regiono atstovus?

L.N: - Žinoma! Mes žiūrime į platesnį kontekstą. Lietuva yra pakankamai maža, tad norint kelti varžybų lygį būtina bendradarbiauti su kaimynais. Siekiame pasitelkti jų organizacines galimybes, gerus ryšius. Pavyzdžiui, drauge su estais sėkmingai surengėme BMA čempionato 4-ojo etapo varžybas Pernu trasoje. Iš viso mūsų asociacija jau yra suteikusi 126 sportininkų licencijų, iš jų trečdalis – užsieniečiams. Tai yra kone dvigubai daugiau sportininkų nei 2017 m. Lietuvos federacijoje. Tačiau nesiruošiame sustoti ir manome, kad sezoną pabaigsime mažiausiai su 150 sportininkų.

- Ko reikia norint dalyvauti BMA čempionate?

L.N.: - Iš techninės pusės reikia labai nedaug: tvarkingo motociklo, skirto važinėti keliais bei tvarkingos ekipuotės. Tačiau patiems sportininkams ar tiesiog sportuojantiems keliame aukštesnius reikalavimus nei kituose čempionatuose ar sporto klubų lygose. Prieš startuodamas motociklininkas privalo išklausyti teorijos paskaitą, taip pat išlaikyti žinių testą. Visą informaciją stengiamės pateikti kuo paprasčiau ir aiškiau, tad neišlaikiusių testo būna tikrai mažai. O ir visą egzaminavimo procesą įstengiame atlikti tą pačią varžybų dieną.

- BMA testas? Kam jis reikalingas?

V.S.: - Trasoje yra trys pagrindiniai pavojaus šaltiniai: 1. Trasos infrastruktūra: šiuo klausimu yra nuolat dirbama ir situacija gerėja. 2. Atsakingas teisėjų darbas: BMA renginiuose dirba profesionaliausi tarptautines licencijas turintys teisėjai, šiuo klausimu profesionalesnės komandos nėra visose Baltijos šalyse. Tačiau vienas didžiausių pavojų lenktynių trasoje yra patys sportininkai. Siekiant sumažinti šį didžiausią rizikos faktorių, stengiamės kuo daugiau motociklininkų edukuoti, treniruoti, keisti jų mentalitetą, kad jie drąsiai save galėtų vadinti sportininkais, o ne tiesiog nutrūktgalviais.

- Teko girdėti, kad estai nelabai noriai dalyvauja Lietuvos čempionate, o ypatingai etapuose, kurie vyksta Kačerginės „Nemuno žiede“. Ar BMA pavyko pakeisti estų požiūrį?

L.N.: - Estijos federacijos formuojamas požiūris nelabai palankus motociklų sporto šakos populiarinimui Lietuvoje. Tai – natūralu. Visos nacionalinės federacijos turi siekti populiarinimo savo šalyse. Tačiau esame įsitikinę, kad sportininkai mielai dalyvautų renginiuose, vykstančiuose Kačerginės „Nemuno žiede“. Tai yra vienas iš šiųmetinių BMA siekių, kurio tęstinumą plėtosime ir ateityje.

Kačerginėje taip pat nestovima vietoje, atsiranda saugumo zonos, kitos tobulinamos. Tačiau jei lygintume su Pernu trasa, mums iki jų trasos lygio dar yra kur tobulėti. Mūsų asociacijos vienas pagrindinių tikslų: populiarinti sporto šaką Lietuvoje, tad intensyviai dirbame su „Nemuno žiedo“ atstovais, stengiamės padėti gerinant trasos saugumą. Manome, jog jau artimiausiu metu po ilgos pertraukos pamatysime „Nemuno žiede“ startuojančius visų trijų Baltijos šalių sportininkus.

- Ar dar daug reikia investuoti lėšų ir laiko, kad pakaunėje atsirastų europinius standartus atitinkanti trasa?

L.N.: - Kačerginės trasa planuota ir rengta gūdžiu sovietmečiu, kai lenktynininkai dardėjo žiguliais ir panašiomis mašinomis. Dabar į trasą rieda nepalyginamai galingesnė technika, išvystanti vidutinį 160 km/h ar panašų greitį. Vadinasi, visiškai keičiasi ir saugumo reikalavimai. Juolab, kad mes, motociklininkai, neturime kėbulo, kuris mus apsaugotų virtimo atveju. Arba jei motociklininkas atsitrenkia į metalinį atitvarą. Pasekmes nėra sunku įsivaizduoti. Todėl investuoti reikia nuolat ir daug, ne tik lėšų, bet ir laiko.

- Ar tai reiškia, kad daugumą savo varžybų rengsite Estijoje?

V.S.: - Tikrai ne. Stengiamės įpūsti gyvybės mūsų Kačerginės trasai. Rengiame talkas, sprendžiame saugumo problemas, esame sudėję daugybę padangų ir t.t. Šiemet „Nemuno žiede“ įvyks penki mūsų dideli renginiai, ir vienas – socialinis, kurių tikslas ne tiek sportinis, kiek švietėjiškas bei pažintinis. Taip pat, esame suplanavę net 18-ka ketvirtadienių vakarų „Nemuno žiede“, kurie yra skirti edukacijai, treniruotėms, vairavimo įgūdžiams tobulinti. Mūsų tikslas, kad motociklininkai galėtų išsikrauti uždaroje trasoje, o ne gatvėse, o sportininkai turėtų galimybę dažniau pasitreniruoti.

- Kitas neįprastas jūsų renginys – Pasaulio lietuvių taurė. Ar šią tradiciją tęsite ir šiemet?

V.S.: - Be abejo, pernai renginys sulaukė nemažo pasisekimo. Šiemet Pasaulio lietuvių taurė vyksta rugpjūčio 18 d. Kačerginėje drauge su mūsų rengiamu 5-uoju BMA čempionato etapu. Taip ketiname atiduoti duoklę mūsų draugams gyvenantiems svetur. Juk daugybė mūsų tautiečių yra išvykę į užsienį, tarp jų yra nemažai ir motociklų sporto entuziastų. Norime padaryti jiems šventę ir pasiūlyti vieną retų progų sugrįžti į tėvynę ir palenktyniauti Kačerginėje.

- Ketvirtadieniais Kauno gatvių lenktynininkai tradiciškai rinkdavosi vienoje degalinių Karaliaus Mindaugo prospekte. Ne paslaptis, jog kartais galingus motociklus jie išbandydavo čia pat, gatvėje, taip rizikuodami savo ir kitų eismo dalyvių saugumu…

L.N.: - Iš tiesų, šią tradiciją pratęsime tik jau kur kas saugesnėje, specialiai tam skirtoje trasoje, kur ir mūsų ir svečių galimybės kur kas didesnės. Ten budi ir medicinos pagalba, ir techninė pagalba. Dalyvius prižiūri specialistai, rezultatus fiksuoja profesionalūs teisėjai. Kitaip sakant, bet kuris mėgėjas ar norintis pralėkti motociklu gali palenktyniauti profesionaliomis sąlygomis. Taip išsitrynė barjerai tarp paprastų mėgėjų ir profesionalių sportininkų, nes jie atvyksta į Kačerginę pabendrauti su entuziastais, negaili patarimų. Tampame darnia ir gausia bendruomene, o kartu ir nepažeidinėjame kelių eismo taisyklių.