Marijono Petravičiaus balse vėl girdisi linksmesnės gaidelės. Blogiausios gydytojų prognozės nepasitvirtino, ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ puolėjas į aikštę grįžo vos po trijų savaičių pertraukos.

Kai vasario pabaigoje per treniruotę M.Petravičius pajuto aštrius kairės pėdos skausmus, pirminė gydytojų diagnozė buvo negailestinga – stresinis lūžis ir du mėnesiai be krepšinio. Tačiau vėliau vienas „Lietuvos ryto“ lyderių nuvyko į Belgiją papildomų tyrimų, po kurių paaiškėjo, kad pėda tik stipriai sutrenkta.

Praėjusį trečiadienį M.Petravičius jau žaidė paskutinėse Eurolygos rungtynėse su Salonikų „Aris“. Antradienį Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynėse Kėdainiuose žiūrovai pamatė įprastą aukštaūgio pasirodymą – 15 taškų ir 6 atkovoti kamuoliai per 16 minučių. Rungtynėse su „Nevėžiu“, kurias vilniečiai laimėjo 88:52, į aikštę po ilgos pertraukos grįžo ir latvis Robertas Štelmaheris.
– Marijonai, kaip pavyko į aikštę sugrįžti po trijų savaičių? – paklausėme M.Petravičiaus.
– Gana sklandžiai klostėsi reabilitacija ir nuo pirmųjų dienų jaučiau, kad dviejų mėnesių gydytis tikrai nereikės. Be to, po kelionės į Belgiją paaiškėjo, kad pėda nėra lūžusi, o tik sutrenkta. Dabar pėdos neskauda, bet ji tebėra silpnesnė už dešiniąją. Vis dar darau specialius pratimus. Sportinė forma šiuo metu tikrai nėra optimali, dar prireiks laiko ją susigrąžinti.
– Tokios rungtynės, kaip antradienį Kėdainiuose, tikriausiai taip pat padeda vėl grįžti į normalų ritmą?
– Taip, tokie mačai labai naudingi. Nesvarbu, kad mes pirmaujame didele persvara, bet tai vis tiek yra rungtynės. Vien treniruočių neužtektų, reikia ir varžybų įtampos, kovos dvasios.
– Ar nesijaučiate keistai, kad nebereikia rengtis Eurolygos dvikovoms?
– Jausmas išties įdomus. Jau buvo įaugę į kraują, kad pirmadienį pradedame rengtis svarbioms kovoms, o trečiadienį ar ketvirtadienį rungtyniaujame. Tačiau tikrai neatsipalaiduojame. Jau nedaug laiko liko iki Baltijos lygos finalo ketverto turnyro, nebe už kalnų ir LKL finalai. Tai – labai svarbios varžybos ir joms atsakingai rengsimės.
– Po traumos grįžote jūs, rungtynėse su „Nevėžiu“ jau žaidė R.Štelmaheris, netrukus Achilo sausgyslės traumą baigs gydytis Matthew Nielsenas. Kiek jums visiems prireiks laiko atgaivinti ryšius su kitais komandos draugais?
– Kelių savaičių turėtų užtekti. Labai gerai, kad dabar turėsime daugiau laiko treniruotėms, dar sužaisime su „Neptūnu“. To laikotarpio turėtų užtekti, kad vėl „susiklijuotume“. Juolab kad už pusantros savaitės jau laukia rungtynės su „Žalgiriu“. Dabar pagrindinis tikslas – laimėti LKL reguliarųjį sezoną, kad išlaikytume savo aikštės pranašumą finalo serijoje. Ir mes, ir „Žalgiris“ esame panašaus pajėgumo komandos. Pernykštis finalas taip pat parodė, kad namų sienų veiksnys labai svarbus. Šiemet norime daugiau rungtynių žaisti „Siemens“ arenoje.