Kevinas Durantas, pasibaigus 2007-ųjų NBA naujokų biržai, kurioje buvo pakviestas į Sietlo "SuperSonics" klubą, "Madison Square Garden" arenoje pareiškė: "Aš nenoriu būti tiesiog vienas iš daugybės lygos žaidėjų. Mano misija kitokia."

Tąkart daug kas stebėjosi ambicingu NBA jaunikliu ir svarstė, ką iš tikrųjų jis norėjo pasakyti, tačiau netrukus jokių galvosūkių nebeliko.

Jau 2008-aisiais K.Durantas buvo pripažintas lygos Metų naujoku, o šiemet dalyvavo NBA "Visų žvaigždžių" mače, tapo pasaulio čempionu ir naudingiausiu (MVP) planetos pirmenybių krepšininku.

Tai, kad ilgarankis vaikinas pasieks tokias viršūnes, tiksliausiai numatė K.Duranto močiutė Barbara, išskirtinį anūko ūgį pavadinusi Dievo ir likimo dovana.

Ji vienintelė guodė Keviną, kai šis vaikystėje ašarojo bendraamžių pravardžiuojamas ilgšiu ir susirangęs kiurksojo paskutiniame klasės suole, nes sėdėdamas vidurinėse eilėse trukdė kitiems moksleiviams stebėti mokytoją ir tai, kas rašoma lentoje.

Gyvenimas pasisuko kita linkme, kai Kevinas su broliu Tony nuėjo į sporto klubą. K.Durantas iškart pateko į krepšinio komandą. Nors joje buvo suburti 2–3 metais vyresni berniukai, vienuolikmetis Kevinas greitai nusipelnė pripažinimo, kai per pirmąsias varžybas blokavo keliolika varžovų metimų ir ilgomis rankomis perėmė, regis, neįmanomus perimti priešininkų kamuolio perdavimus.

Kai K.Duranto ekipa pirmą kartą tapo Merilendo valstijos čempione, jis, parbėgęs į namus, močiutei šūktelėjo: "Ateityje aš tikrai žaisiu NBA." Senolė nusijuokė.

– Vaikystėje labiausiai mėgau žaisti vienas prieš vieną. Dažniausiai įsivaizdavau esąs Michaelas Jordanas arba Vince'as Carteris. Manau, kad tai man labai padėjo: žiūrėjau jų rungtynes, o kitą dieną aikštėje mėgindavau pakartoti kai kuriuos matytus Michaelo ar Vince'o žaidimo elementus. Tai dariau lėtai, daugybę kartų. Pats jaučiau, kad tobulėju, – interviu žurnalams "Slam" ir "L'Equipe" kalbėjo K.Durantas.

– Kai buvote mažas, internete dar nebuvo "Twitter". Jei būtumėte turėjęs galimybę, kuriam iš NBA žaidėjų būtumėte parašęs žinutę?

– Visiems, pradėdamas nuo Scoto Pollardo (kontroversiškojo 2008-ųjų NBA čempiono su Bostono "Celtics", viešai kvietusio jaunimą vartoti narkotikus – red. past.) ir baigdamas Michaelu Jordanu. Man visada įdomu, kaip krepšininkas elgiasi ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų.

– Kokiems krepšinio elementams per treniruotes skiriate daugiausia dėmesio?

– Kasdien daug mėtau, nes būtent taiklumas padėjo man įsitvirtinti NBA. Mėgstu padirbėti su treniruokliais – užsiauginau raumenų, sutvirtėjau, nors bičiuliai sako, kad aš – toks pat, kaip ir anksčiau. Galbūt turiu senelio genų, nes jis irgi buvo aukštas ir liesas. Išmėginau daugybę būdų, kaip priaugti svorio – laikiausi vaisių želė ir riešutų sviesto dietos, saujomis kimšau skrudintas bulvytes, tačiau nestorėjau. Tiesa, jėga nesiskundžiu, jos manyje – vis daugiau.

– Kada pirmą kartą pamatėte žaidžiančią JAV rinktinę?

– Neprisimenu metų, bet tada mūsų šalies komandai atstovavo Kevinas Garnettas, Vince'as Carteris. Tai buvo turnyras, kuriame Vince'as atakuodamas peršoko per kažkokį varžovą (Sidnėjaus olimpiadoje, per 218 cm ūgio Prancūzijos rinktinės vidurio puolėją Fredericą Weissą – red. past.). Iki šiol prisimenu tą epizodą.

– Ar svajojote, kad ir jus kada nors pakvies į nacionalinę ekipą?

– Man patiko ta ypatinga brolija. Žavėjausi, kaip žmonės daug ką aukoja, kad tik patektų į rinktinę, – keičia savo požiūrį į krepšinį, neprieštarauja aikštėje atlikti jiems neįprastas funkcijas, palieka už durų savo ego ir tarsi visiškai ištirpsta komandoje. Tai – fantastiška.

– Kaip jautėtės tapęs JAV rinktinės nariu?

– Norėjau parsinešti į namus sportinius marškinėlius su savo pavarde ir parodyti artimiesiems, tačiau komandos vadovai to neleido.

– Įsivaizduokite: jūs – atsarginis žaidėjas. Kaip susitaikytumėte su tokiu vaidmeniu?

– Rinktinėje? Jokių problemų. Galiu sėdėti ant suoliuko. Darysiu tai, ką lieps treneris. Svarbiausia, kad komanda laimėtų, nors, žinoma, labai norėčiau padėti jai tai padaryti.

– Kokią reikšmę jūsų tolesnei karjerai Oklahomos klube turės tai, kad atstovaujate rinktinei ir su ja laimėjote pasaulio čempionatą?

– Mane nustebino komentarai internete, kad nemažai amerikiečių nežino, kuo ypatinga Oklahomos valstija. Galbūt dabar ir miestas, ir mano klubas bus žinomi taip, kaip, pavyzdžiui, Vašingtonas? Didžiuojuosi, kad Turkijoje iškovojome aukso medalius. Jie buvo vienintelis tikslas. Komandos draugai padėjo man, aš – jiems ir mes pasiekėme viršūnę.

– Per varžybas jūs retai bendraujate su žiūrovais, tačiau Turkijoje elgėtės kitaip – raginote sirgalius, kurstėte jų sportines aistras. Kas pastūmėjo jus taip elgtis?

– Buvo tokių momentų, kai negalėjau suvaldyti emocijų. Kai atstovauji savo šaliai, apima stiprūs pasididžiavimo, patriotizmo jausmai. Treneris mums kasdien kalbėjo, kad žaistume neįsitempę, netramdytume azarto, kad mus, įsijautusius į krepšinį, matytų visi – ir varžovai, ir artimieji gimtinėje.

– Jums tik 21 metai. Ar lyderio pareigos buvo nesunkios?

– Treneris Mike'as Krzyzewskis paprašė manęs imtis pagrindinės naštos, aš neatsisakiau iššūkio. Buvo sunku, tačiau tik iškovoję auksą galėjome įrašyti savo vardus į JAV krepšinio istoriją.

K.Duranto dosjė

Gimė 1988 m. rugsėjo 29 d. Vašingtone, JAV.

Ūgis – 206 cm.

Svoris – 104 kg.

Karjera: 2006–2007 m. – Teksaso universiteto rinktinė; nuo 2008 m. – NBA, buvęs Sietlo "SuperSonics", dabar – Oklahomos "Thunder" klubas; nuo 2010 m. – JAV rinktinė.

Titulai, apdovanojimai: "Amateur Athletic Union" čempionato Metų žaidėjas (2007 m.), Johno R.Woodeno prizas (2007 m.), Jameso Naismitho prizas (2007 m.), Adolpho Ruppo prizas (2007 m.), Oscaro Robertsono prizas (2007 m.), NBA Metų naujokas ir NBA naujokų rinktinės žaidėjas (2008 m.), NBA "Visų žvaigždžių" 1-ojo penketuko žaidėjas ir "Visų žvaigždžių" mačo dalyvis (2010 m.), rezultatyviausias NBA sezono žaidėjas (2010 m.), pasaulio čempionas ir naudingiausias pasaulio čempionato žaidėjas (2010 m.).

Pomėgiai: mėgstamiausias patiekalas – krabų kojelės. Mėgstamiausia muzika – Lilas Wayne'as, "Backyard Band". Daiktas, be kurio neišsiverstų nė vienos dienos, – mobilusis telefonas.