Nugalėtojai neteisiami. Tokie žodžiai skambėjo daugelio lūpose po sunkiai laimėtų Lietuvos krepšininkų rungtynių su Italija. Šiandien jų laukia dar didesnis iššūkis – dvikova su Prancūzija.

Pagerbė mirusį tenorą

Italus žūtbūtinei kovai su Lietuva, regis, įkvėpė ne tik turnyro taškų alkis. Šis mačas buvo tarsi paskutinis pagarbos ženklas, atiduotas pasaulinio garso tenorui Luciano Pavarotti, kuris tą dieną buvo laidojamas savo gimtajame mieste šiaurės Italijoje. „Telefonica“ arenoje operos dainininko atminimas prieš Lietuvos ir Italijos dvikovą buvo pagerbtas tylos minute.

Nervingai prasidėjusios rungtynės taip vyko iki pat pabaigos. Nors lietuviai du kėlinius turėjo nedidelę persvarą, po pertraukos kova vyko taškas į tašką. Nuo antrojo kėlinio vidurio kamuojamas skausmo žaidė Šarūnas Jasikevičius – jis pasitempė kirkšnį.

„Šarai, tu mums labai reikalingas. Liko kelios minutės, susiimame“, – Rimantas Kaukėnas apsikabino Š.Jasikevičių ketvirtojo kėlinio pabaigoje, kai atrodė, jog įžaidėjas nebesugebės baigti rungtynių, o pergalės svarstyklės galėjo pakrypti į bet kurią pusę.

Likus žaisti pusketvirtos minutės, atakų lyderiu šiame mače buvęs R.Kaukėnas pataikė tritaškį ir išvedė komandą į priekį 75:72. Nors įtampos dar buvo pakankamai, lietuviai išsaugojo nedidelę persvarą, o pergalę įtvirtino Ramūno Šiškausko pataikyti baudos metimai, likus 40 sekundžių iki dvikovos pabaigos. Tai buvo paskutinieji mačo taškai ir lietuviai laimėjo 79:74.

Komanda – kaip kumštis

„Pergalę lėmė laimėta kova dėl kamuolio ir susikaupimas. Labai svarbius baudų metimus pataikė Šiškauskas, - dvikovą su italais komentavo rezultatyviausias žaidėjas R.Kaukėnas. – Žinojome, kad nebus lengva, nes italams labai reikėjo pergalės galvojant apie patekimą į kitą etapą. Todėl jie kovojo visais įmanomais būdais. Italai labai gerai išnaudoja aukšto ir mažo žaidėjų pasikeitimus. Dėl to mums buvo sunkiau. Be to, kai kada mums trūko susitelkimo.“

Sienos „Montepaschi“ ekipoje žaidžiantis lietuvis nemanė, kad geras italų krepšinio pažinimas jam leido sužaisti bene geriausias rungtynes čempionate: „Juk ir italai mane gerai pažįsta ir žino, kaip stabdyti. Tiesiog mūsų komanda yra kaip kumštis ir vienas rungtynes geriau žaidžia vienas, kitas – kitas.“

„Gerai, kad svarbiausiu metu visa komanda kovojo iš paskutiniųjų. Šaunuoliai, - džiaugėsi Darjušas Lavrinovičius. Broliui, jį apsikabinęs, pritariamai galva linksėjo Kšyštofas. – Puolime didžiausią darbą atliko Rimas, beveik viską pataikęs, jo žaidimas vertas pačių geriausių žodžių.“

Atrodė apsnūdę

„Laukėme sunkių rungtynių. Jokie varžovai nepasiduoda patys. Atrodėme per daug apsnūdę, kai kada – įsitempę, darėme daug klaidų, netgi kvailų, ypač blogai užbaigėme antrąjį kėlinį. Jeigu būtume išsaugoję 10 taškų skirtumą, galbūt vaizdas aikštėje po pertraukos būtų buvęs kitoks. O kai įsivėlėme į tikrą nervų karą, prasidėjo blaškymasis aikštėje. Laimėjome kovą dėl kamuolio, bet nesugebėjome organizuoti greito puolimo. Apskritai šįvakar puolėme sunkiai, bet gynyba ne kartą gelbėjo. Džiaugiuosi, kad pabaigoje sužaidėme labai ramiai ir drausmingai. Tai ir pasakiau krepšininkams rūbinėje“, – gana griežtai po sunkios pergalės kalbėjo Lietuvos rinktinės strategas Ramūnas Butautas.

Reziumuodamas treneris teigė, kad komandai trūko čempioniško ramumo.

Nors R.Butautas nebuvo specialiai numatęs išskirtinio vaidmens R.Kaukėnui, jis tikėjo, kad šis patyręs gynėjas, puikiai išmanantis italų krepšinį, bus labai naudingas. Negana to, R.Kaukėnas suteikė daug vertingų žinių apie italų žaidėjus rengiantis šiai dvikovai.

Himną giedos iki pabaigos

Prieš šią dvikovą Madrido arenoje susirinkę žiūrovai nušvilpė Ispanijos laikraščių pirmuosius puslapius užkariavusius Lietuvos sirgalius.

Šiame Europos čempionate yra atliekama tik po pusę kiekvienos šalies himno. Lietuvos aistruoliai, kurių, neskaičiuojant ispanų, būna daugiau nei kitų šalių krepšinio mėgėjų, visada patys sugieda himną iki pabaigos. Šįkart po Lietuvos buvo atliekamas Italijos himnas, todėl vienu metu arenoje skambėjo abiejų šalių himnai. Tokį lietuvių elgesį žiūrovai įvertino kaip nepagarbą Italijai ir palydėjo jį švilpimu.

„Tai yra organizatorių, o ne mūsų problema. Mūsų himnas yra tautos savigarba, o jie nutraukia jį viduryje. Mes tai vertiname kaip didžiulę nepagarbą, – teigė vienas aistringiausių Lietuvos sirgalių Juozas, kartu su Tomo Balaišio-Sėklos kompanija lydintis rinktinę jau ne vienerius metus. – Be to, jie žino, kad mes visada giedame himną iki pabaigos, todėl galėtų Lietuvos himną paleisti antruoju. Kad ir kas ką sakytų, mes Lietuvos himną visada giedosime iki pabaigos.“