Didvyris – Taline net neturėjęs būti žaidėjas

Mūsų šalies rinktinėje neįtikėtinai žaidęs Laurynas Lubys apskritai neturėjo vykti į Taliną. Paskelbus rinktinės kandidatų sąrašą turnyrui Estijoje, Norvegijos antrajame divizione žaidžiančio ledo ritulininko jame nebuvo.

Tik vėliau, kai į rinktinės stovyklą negalėjo atvykti ilgametis rinktinės vartininkas Mantas Armalis, o jo dubleriui Faustui Nausėdai buvo atlikta operacija, dėl kurios jis taip pat buvo priverstas praleisti turnyrą, rinktinės treneriai atsisuko į L. Lubį.

Nors jis vienintelis iš rinktinės kandidatų turėjo patirties tarptautinių turnyrų lygiu, Norvegijoje žaidėjo sezonas tikrai nebuvo įspūdingas. Vos 86,8 procentų atremtų metimų ir per rungtynes vidutiniškai praleidžiami daugiau nei penki įvarčiai. Negana to, sezoną jis užbaigė net ne ant ledo, stebėdamas kaip „Hasle-Loren“ netenka vietos antrajame šalies divizione.

Visgi, negalėjus atvykti kitiems vartininkams šansas buvo suteiktas Laurynui, kuris jau pasirengimo cikle demonstravo, jog mažiau patirties turintiems Juliui Andrekui ir Arkadijui Grigaravičiui šansų nukonkuruoti šį ledo ritulininką dėl pagrindinio vartininko pozicijos nebus.

Vartininko teigimu, išgirdus, kad rinktinei nepadės du jo pozicijos žaidėjai, pasirinkimo nebeliko.

„Kai man pasakė, jog nebus Fausto ir Manto, neabejojau ir neturėjau jokio kito pasirinkimo. Atvykau ir tikrai tuo nesigailiu. O klube mums blogai sekasi jau ne pirmus metus, tad to stipriai nesureikšminau. Dėl to dar labiau norėjosi atvykti į rinktinę“, - po paskutinių rungtynių kalbėjo L. Lubys.

Dar 2019 metais rinktinėje debiutavusiam vartininkui sugrįžimo į vartus pasaulio čempionate teko laukti net šešerius metus. Po Covid-19 pandemijos 2022 metais jam teko užimti trečiojo vartininko rolę, o po metų tokioje pačioje pozicijoje buvęs žaidėjas pats nusprendė šią vietą užleisti jaunesniam kolegai.

Sužibo rekordų gausa

Dabar 24-erių metų klaipėdietis į savo progą įsikibo labai tvirtai. Čempionate vos tris įvarčius praleidęs lietuvis ne tik buvo pripažintas geriausiu Lietuvos rinktinės žaidėju, tačiau ir užfiksavo aibę rekordų.

97,5 procentai atremtų metimų – tai rodiklis, kurio mūsų šalies istorijoje dar nebuvo. Lygiai taip pat nesame regėję ir vartininko, kuris turnyrą užbaigtų per 60 minučių vidutiniškai praleisdamas vos po 0,6 įvarčio per rungtynes.

Tokių rezultatų nebuvo netik mūsų šalies istorijoje, tačiau ir per visą laikotarpį I diviziono B grupės turnyruose. Tarp visų daugiau nei pusę rungtynių sužaidusių ledo ritulininkų, iki šiol šiame divizione rekordai priklausė estui Villemui-Henrikui Koitmaai ir ukrainiečiui Bogdanui Dyachenkai.

2018 metais Kaune estas turnyrą baigė atremdamas 97,1 procentą metimų. B. Dyachenka rekordą taip pat pasiekė Lietuvoje, pernai per susitikimą vidutiniškai praleisdamas po 0,67 įvarčio. Visgi, nuo šiol abiejų rekordų skiltelėse matysime L. Lubį, įsirašiusį į istoriją auksinėmis raidėmis.

Pats vartininkas dėl tokio pasiekimo labiausiai norėjo išskirti visos komandos žaidimą.

„Aš tokį pasiekimą nelabai laikau asmeniniu, nes dėl to daug dirbo visa komanda. Puikiai žaidėme mažumoje ir per visą čempionatą nepraleidome nė vieno įvarčio. Gerai žaidė visa komanda. Faina, kad pasiekiau rekordą, dabar galiu pasakyti, kad kažką pasiekiau karjeroje (juokiasi). Bet man tai labiau visos komandos rekordas.“

Turnyre Lietuvos rinktinės vartininkui tikrai nebuvo lengva. Jau pirmose rungtynėse su Kinija lietuviams pergalę atnešė vienintelis įvartis, tad jei vartininkas bent kartą būtų neišgelbėjęs savo rinktinės, mūsų šalies ledo ritulininkai jau pirmajame ture būtų barstę taškus.

Nepramušamas jis buvo ir rungtynėse su Ispanija, o galiausiai jo nepriekaištingą atkarpą nutraukė tik estai. Net 175 minutes trukusi „sausa“ Lauryno serija – taip pat mūsų rinktinės visų laikų rekordas.

Nors estai ir sugebėjo kartą pralaužti Lietuvos rinktinės gynybos uolą, tačiau po rungtynių net ir jie neslėpė, jog Lietuvos rinktinės vartininkas „pavogė rungtynes“. Tokiais žodžiais po dvikovos į sirgalius kreipėsi Estijos kapitonas Robertas Rooba, o 36 kartus į vartus metusiems estams teko tik nusilenkti ir pripažinti, jog Lietuvos rinktinės vartininkas jiems buvo per geras.

Po čempionato – į gimtinę

Dar prieš čempionatą buvo paskelbta, kad po daugybės metų užsienyje L. Lubys grįžta į gimtinę. Jis dirbs „Sostinės ledo ritulio akademijos“ treneriu bei planuoja karjerą tęsti Lietuvoje.

Pasak puikų čempionatą sužaidusio vartininko, toks pasirodymas sukėlė minčių dėl tolimesnės karjeros tęsinio.

„Taip sužaidus būna visokių minčių, kad galbūt kažkas pastebės ir pakvies. Tačiau esu iš tų žmonių, kurie tikisi blogiausio. Tuomet, kai atsitinka geriau būna daugiau džiaugsmo. Planuoju dirbti treneriu, o dėl klubo viskas paaiškės kiek vėliau. Dabar sunku kažką prognozuoti – kaip Dievas duos.“

Nepaisant laukiančio L. Lubio pasirinkimo, Lietuvoje kiek užmirštas ledo ritulininkas apie save priminė taip, jog dabar būtent jis bus tas vartininkas, kurį visi taikysis nuversti iš puikiu žaidimu užsitarnauto sosto.