Charizmatiškasis Vokietijos futbolininkas Oliveris Kahnas ketina šią vasarą pakabinti sportinius batelius ir vartininko pirštines ant vinies.
Savo karjeros nepavadinčiau idealia, tačiau blogai, jei žmogus būna laimingas užėmęs, tarkime, trečiąją vietą. Aš visada norėjau tik nugalėti, teigė 2002 ir 2006 metų pasaulio pirmenybių prizininkas, 1996 metų Europos čempionas, UEFA čempionų lygos (2001), Tarpkontinentinės (2001) ir UEFA taurių (1996) laimėtojas, keturiskart geriausias Europos vartininkas.
Oliveri, jūs esate neeilinė Vokietijos futbolo figūra, tačiau žiūrovai ir jus kartais apmėto bananais.
Manau, kad taip jie demonstruoja man savo slaptas simpatijas.
Kaip vertinate vis didėjantį smurtą stadionuose?
Prievartą ir šiurkštumą skatina ne futbolas, o gyvenimas. Futbolas tartum veidrodis. Siaubinga, kai per Čempionų lygos rungtynes žaidėjas sulaužo nosį varžovui. Apmaudu, jei neapykanta, netolerancija iš stadionų persikelia į gatves.
Jūsų elgesys per varžybas dažnokai irgi būna agresyvus
Sutinku, tačiau aš niekada nieko tyčia nesužeidžiau. Todėl džiaugiuosi, kad savo vaikams esu pavyzdingas žmogus. Kampuotas, klystantis, bet ne chamas. Juk jie mėgdžioja viską, ką rodo televizija.
Ar mušdavotės mokykloje?
Ne, nes esu iš tų, kurie pabėgtų, jei grėstų rimtas konfliktas.
Gindamas vartus visada atrodote rūstus ir nesugniuždomas.
Stengiuosi demonstruoti absoliutų pasitikėjimą savimi. Vartininkas privalo tai daryti net tuo atveju, jei visą mačą jo komanda triuškino varžovus, o jis 90 minučių nuobodžiaudamas ramstė virpstą.
Ar superžmogaus įvaizdis jums padeda?
Žinoma. Varžovai mane gerbia. Tai pasiekiau per daugiau nei 20 savo karjeros metų. Ne vienam puolėjui, išsiveržusiam vienam prieš mane, buvo susipynę kojos Visai nepažįstamas vartininkas taip nesutrikdytų.
Kaip reaguojate į standartinius korespondentų klausimus apie rungtynes?
Kai pastebėsite, kad reporteriui pliurpiu bet ką, kas šovė į galvą ir ko pats nenorėčiau girdėti, vadinasi, atsakau į šimtąjį kartą pateiktą klausimą.
Kada labiausiai pajautėte, kad jūsų profesija nedėkinga?
2002-ųjų pasaulio čempionate. Žaidžiau beveik be priekaištų, tačiau viską užbraukė viena nedidelė klaida finale. Tada sugavau Rivaldo smūgiuotą kamuolį, tačiau per anksti jį išleidau iš rankų ir pribėgęs Ronaldas įmušė pirmąjį įvartį.
Tas epizodas skaudžiausias per visą karjerą?
Sunkiausias gyvenimo etapas buvo po pralaimėjimo Čempionų lygos finale 1999-aisiais Manchester United. Ta nesėkmė mane tiesiog paralyžiavo. Prireikė pusantrų metų, kol atsigavau po psichologinės ir fizinės krizės.
Kas padėjo jums atsitiesti?
Artimieji. Stadione aš visada noriu laimėti. Namuose man patinka būti įveikiamam.
Kuo jūsų kartos futbolininkai skiriasi nuo šiandieninių žaidėjų?
Atkreipiau dėmesį, kad dabartinis jaunimas pasirengęs daug dirbti. Tai pagirtina, tačiau man svarbu, kad žaisti futbolą būtų ne vien darbas, bet ir malonumas.
Yra toks posakis, kad vartininkas žmogus su tarakonais galvoje
Ką norėjote pasakyti? Kas slypi potekstėje? Aš esu normalus vyras. Nors pagalvojus tam tikru požiūriu posakis apie tarakonus yra iškalbingas. Vaikinas, nusprendęs būti vartininku, iš tikrųjų privalo turėti galvoje kažką nepaprasto juk jam teks patirti velnišką psichologinį spaudimą.
Naujausi komentarai