Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės olimpinė rinktinė pagausėjo. Po tarptautinės federacijos sportininkų reitingavimo į olimpinį traukinį įšoko devyniolikmetė Gintarė Venčkauskaitė.

Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija paskelbė po 36 vyrus ir moteris, dalyvausiančius olimpinėse žaidynėse. Tarp jų pateko ir kaunietė G.Venčkauskaitė. Kelialapius į Londoną jau anksčiau savo kišenėse turėjo Justinas Kinderis ir Laura Asadauskaitė.

– Kaip reagavote sužinoję, kad G.Venčkauskaitė pateko į Londono olimpines žaidynes? – paklausėme Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) prezidento Viktoro Majausko.

– Tai mums buvo labai maloni žinia. Šiek tiek nustebome. Žinoma, tikėjomės kelialapio, tačiau buvome atsargūs, kadangi žinojome Gintarės rezultatą Pasaulio taurės finale, kur sportininkė liko 26-a. Kai tik sužinojome reitingus, apsidžiaugėme. Nudžiuginome ir Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK). Jie, aišku, iš vienos pusės nudžiugo, iš kitos – reikės ieškoti daugiau pinigų (juokiasi).

– Sportininkei dar tik devyniolika metų, o jau laukia startas olimpinėse žaidynėse...

– Kai G.Venčkauskaitė grįžo iš Pasaulio taurės finalo, pagalvojau, kad jai dar viskas prieš akis. Pasakiau sportininkei, kad viskas bus gerai, o štai dabar tokia situacija, kurią galima drąsiai pavadinti „neprisikalbėjome“. Mūsų treneriai neretai yra prietaringi – prognozuoti kelialapių nedrįsta.

– Greičiausiai į olimpines žaidynes planavote siųsti daugiau sportininkų? Olimpinis vicečempionas Edvinas Krungolcas liko be kelialapio. Tai buvo šio sezono staigmena?

– Iš jo tikėjomės kelialapio, tačiau nesupratome, kas nutiko. Atrodo, sportininkui netrūksta kovingumo, kūnas – sportiškas. Visi fiziniai duomenys yra, tačiau šiais metais jam nesisekė varžybose, nepavyko parodyti gerų rezultatų, todėl jau dabar jo į varžybas nebeleisime.

– Bet pats sportininkas buvo užsiminęs apie 2016 m. olimpines žaidynes.

– Manau, kad apie olimpines žaidynes po ketverių metų jis tikrai negalvoja. Tai būtų sudėtinga. Šiuolaikinės penkiakovės jaunimas iš viso pasaulio auga. Edvinui šiuo metu yra 38-eri, po ketverių metų bus 42-eji. Ar galime įsivaizduoti tokio amžiaus sportininką olimpinėse žaidynėse? Nelabai. Žinoma, pasaulyje visko būna, tačiau kol kas vilčių su juo nesiejame.

– LŠPF kartą jau buvo „apvogta“ – Donata Rimšaitė išvyko į Rusiją. Nebijote, kad tai gali pakartoti ir kiti jauni sportininkai?

– Pasakysiu paprastai. Vienintelis dalykas, apie kurį reikia galvoti šioje situacijoje, – gaunama nauda iš tokio eksporto. Juokauju. Iš esmės šiuo metu turime nemažai gerų jaunų sportininkų, kurie yra verti ateities medalių. Turiu galvoje seseris Emiliją ir Ievą Serapinaites, Liną Matulevičiūtę, Luką Kontrimavičių. Negalvojame apie tai, kad jie ruošiasi palikti šalį. Jaunimo pasiekimai tiesiog džiugina, matome perspektyvas ir tuo džiaugiamės.

– Ar Rusijos šiuolaikinės penkiakovės federacija jau aprimo?

– Rimti Rusijos žmonės jau seniai suprato, kad nieko nebus įmanoma pakeisti po priimto LTOK sprendimo neleisti Donatai atstovauti kaimyninei šaliai. Kai kurie aprimo, tačiau dalis sporto valdininkų nori pasireikšti keldami triukšmą, kuris beprasmiškas. Tiesiog tai noras likti dėmesio centre, tačiau dabar – viskas ramu. Savaitgalį Maskvoje vyko varžybos, į kurias rusai pakvietė ir mūsų sportininkus. Trečioje vietoje buvo D.Rimšaitė, ketvirta liko L.Asadauskaitė. Jas skyrė tik 20 taškų. Niekas nežino, ar tai yra tikri rezultatai. Gal rusai norėjo suorganizuoti garbės susitikimą, kuriame visas pasaulis turėjo pamatyti, kuri sportininkė yra stipresnė. Rusai vis dar žaidžia žaidimus. Mes į tai nekreipiame dėmesio – tai buvo komercinis turnyras, kurio prizinis fondas buvo nemažas, o Laurai tai buvo puikus jėgų patikrinimas.

– Sakykite, ar nestebina, kad šiuolaikinė penkiakovė traukia jaunimą?

– Tai – riteriška sporto šaka. Įsivaizduojame, kad riteris yra garbės žmogus. Būtent tai svarbu mūsų sporte. Jeigu yra pereinama prie komercijos ir materialių siekių, šiuolaikinė penkiakovė netenka prasmės. Manau, tai ir traukia jaunus ir garbingus žmones.

– Žinau, kad nemėgstate klausimo apie prognozes, tačiau...

– Tikrai nemėgstu šio klausimo, nes sportininkai ir treneriai vėliau mane bara (juokiasi). Pasakysiu trumpai: jeigu nesitikėtume medalių, nematytume prasmės vykti į olimpines žaidynes.