Olimpinės ugnies žygis Japonijoje primins ir lietuvių startus

Už Monrealio olimpiados čempioną balsavo ir Sidnėjaus žaidynių čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovė Daina Gudzinevičiūtė.

Modernus lyderis

Vienos įtakingiausių pasaulyje sporto organizacijų – TOK – vadovu T.Bachas buvo išrinktas 2013-aisiais.

Olimpinė chartija numato, kad TOK prezidentas renkamas aštuonerių metų kadencijai su galimybe būti perrinktu dar ketveriems metams.

Šįkart T.Bachas buvo vienintelis kandidatas (2013-aisiais su juo konkuravo penki pretendentai). Per virtualiąją 137-ą TOK sesiją 67-erių vokietis, buvęs fechtuotojas, surinko 93 iš 94 galiojančių TOK narių balsų.

Vienos įtakingiausių pasaulyje sporto organizacijų – TOK – vadovu T.Bachas buvo išrinktas 2013-aisiais.

"Per pirmuosius aštuonerius T.Bacho vadovavimo metus žmonės jį pažino kaip modernų, reformų siekiantį lyderį. Pats būdamas olimpiniu čempionu jis daug dėmesio skyrė sportininkams, skatino jų komisijų veiklą. TOK prezidentas inicijavo "Olimpinę darbotvarkę 2020", o į šio strateginio plano kūrimą įtraukė praktiškai visą olimpinį judėjimą – nuo nacionalinių olimpinių komitetų vadovų iki sportininkų. Be to, jo vadovavimo laikotarpiu TOK stipriai pasistūmėjo į priekį lyčių lygybės klausimu. 2017-aisiais T.Bachas lankėsi Lietuvoje surengtame forume "Moterų lyderystės stiprinimas", dalyvavo Barselonos olimpinių žaidynių 25-mečio minėjime, susitiko su tuomete Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite. Visada jautėme T.Bacho palaikymą, todėl tai, kad jis siekė antros kadencijos ir buvo perrinktas, mums – džiugus įvykis", – sakė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.

Sidnėjaus olimpiados čempionė – vienintelė TOK narė iš Baltijos šalių. D.Gudzinevičiūtė buvo išrinkta 2018 m. Buenos Airėse vykusioje TOK sesijoje.

Sirgaliai turi vilčių

"Tikiuosi, kad ateityje susidursime su mažiau problemų nei per pastaruosius aštuonerius metus?" – retoriškai pasiteiravęs savo kolegų T.Bachas pabrėžė, kad Tokijo olimpinės žaidynės – svarbiausias iššūkis ne vien jam ir sporto bendruomenei, bet ir visai pasaulio visuomenei.

Vos išrinktas antrai kadencijai TOK prezidentas reziumavo: dabar kalbėkime ne apie tai, ar olimpiada išvis įvyks, o apie tai, kaip ji vyks.

Visada jautėme T.Bacho palaikymą, todėl tai, kad jis siekė antros kadencijos ir buvo perrinktas, mums – džiugus įvykis.

T.Bachas taip pat suteikė vilčių sirgaliams, nors Japonijos žiniasklaida paskelbė, esą per žaidynes svečiai nebus įleidžiami į šalį, nes sporto gerbėjų antplūdis gali sukelti naujų koronaviruso protrūkių.

Anot dienraščio "Yomiuri Shimbun", daugiau nei 75 proc. japonų nepritaria, kad į olimpiadą atvyktų žiūrovai užsieniečiai.

"Kol kas niekas nenuspręsta. Mes konsultuojamės su Japonijos vyriausybe, olimpiados organizaciniu komitetu. Esame susitarę, kad neatidėliosime sprendimo, nes tai glaudžiai susiję ir su saugumu, ir su bilietų platinimu bei žmonių kelionių planavimo reikalais", – teigė T.Bachas.

"Norime, kad varžybos vyktų pilnuose stadionuose, su žiūrovais iš viso pasaulio, – pridūrė Tokijo olimpiados vadovė Seiko Hashimoto. – Tačiau tai padaryti bus sunku, jeigu neturėsime tinkamų sąlygų priimti svečių, o padėtis mūsų medicinos įstaigose kels nerimą."

Tikimasi, kad konkretaus atsakymo sporto mėgėjai sulauks kovo 25-ąją, prieš startuojant olimpinės ugnies estafetei.

Estafetėje – senolė

Planuojama, kad deglas su XXXII olimpiados ugnimi kelionę po Japoniją pradės Fukušimoje ir iki liepos 23-iosios aplankys 47 prefektūras.

Balandžio 1-ąją numatytas estafetės etapas Nagane, kur 1998 m. įvyko žiemos olimpiada. Anuomet aštuntą vietą iškovojo ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, olimpiniu vicečempionu tapo Rusijos ledo ritulio rinktinei atstovavęs Darius Kasparaitis.

Liepos 9-ąją deglo nešėjai lankys sporto objektus Tokijuje – buvusioje 1964 m. žaidynių sostinėje. Šioje olimpiadoje dalyvavo ir šešiolika Lietuvos sportininkų – irkluotojai, lengvaatlečiai bei boksininkas Ričardas Tamulis.

Būtent legendinis kovotojas iškovojo vienintelį lietuvių medalį – sidabro (R.Tamulį finale įveikė lenkas Marianas Kasprzykas).

Ketvirtą vietą užėmė ieties metikė Birutė Kalėdienė, penktą – kartu su kitais tuometės SSRS olimpiečiais aštuonvietę irklavę Zigmas Jukna, Antanas Bagdonavičius, Julius Vytautas Briedis, Juozapas Aleksandras Jagelavičius, Petras Karla bei Ryšardas Vaitkevičius, septintą – bėgikas Adolfas Aleksejūnas, aštuntą – rutulio stūmikas Adolfas Varanauskas.

Liepos 14-ąją olimpinė ugnis turėtų viešėti Sapore, kur buvo surengtos 1998-ųjų žiemos žaidynės.

Misija: olimpinė ugnis laukia savo žygio po Japoniją – ilgai laukta estafetė turėtų startuoti kovo 25-ąją, o vyriausia visų laikų tradicinės akcijos dalyve pretenduoja būti 118 metų K.Tanaka. Scanpix nuotr.

Norą dalyvauti estafetėje pareiškė ir 118 metų japonė Kane Tanaka. Ji turėtų perimti deglą gegužės 11-ąją, jeigu tądien jos savijauta bus gera ir nesutrukdys kitos priežastys.

Iki šiol vyriausia pasaulyje olimpinės ugnies nešėja buvo brazilė Aida Mendes – ji, sulaukusi 107 metų, dalyvavo 2016-ųjų estafetėje prieš Rio de Žaneiro žaidynes.

Sudėtys – negalutinės

Tokijo olimpiada numatyta liepos 23–rugpjūčio 8 d., paralimpiada vyks rugpjūčio 24–rugsėjo 5 d.

Teisę varžytis žaidynėse jau yra iškovojęs 21 mūsų šalies sportininkas ir vyrų plaukimo estafetės 4 po 100 m kompleksiniu būdu komanda.

Individualioms rungtims ruošiasi lengvaatlečiai Diana Zagainova, Andrius Gudžius, Edis Matusevičius ir Brigita Virbalytė-Dimšienė, plaukikai Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas ir Giedrius Titenis, penkiakovininkai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė ir Justinas Kinderis, buriuotojai Viktorija Andrulytė ir Juozas Bernotas, irkluotojai Mindaugas Griškonis, Milda Valčiukaitė bei Saulius Ritteris ir Dovydas Nemeravičius, gimnastas Robertas Tvorogalas, dviratininkės Rasa Leleivytė, Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė.

Be to, vienas mūsų šalies atstovas galės dalyvauti vyrų dviračių plento grupinėse lenktynėse.

2019-aisiais kelialapį į Tokijo olimpiadą iškovojusią vyrų plaukimo estafetės 4 po 100 m kompleksiniu būdu komandą tąkart sudarė D.Rapšys, A.Šidlauskas, Deividas Margevičius ir Simonas Bilis.

Užpernai kvalifikacinį olimpinį normatyvą įvykdžiusi lengvaatletė Živilė Vaiciukevičiūtė pernai nusprendė baigė sportininkės karjerą.

Kartu su M.Valčiukaite porinę dvivietę irklavusi ir į Japoniją vykti turėjusi Ieva Adomavičiūtė dėl antidopingo taisyklių pažeidimo diskvalifikuota iki 2022 m. rugsėjo 15 d., todėl prarado teisę dalyvauti žaidynėse. Tačiau sportininkė yra pateikusi apeliaciją Tarptautiniam sporto arbitražo teismui.

Kelialapius į Tokijo paralimpiadą turi maratonininkė Aušra Garunkšnytė ir vyrų aklųjų riedulio (golbolo) rinktinė.