2012 metų Londono vasaros olimpinių žaidynių prizininkai, kiti iškilūs sportininkai, treneriai ir sporto organizacijų vadovai kreipėsi į šalies vadovus prašydami nemažinti Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) finansavimo.

Šalies Prezidentei, Vyriausybės ir Seimo nariams adresuotame laiške taip pat prašoma palaikyti iniciatyvą nuo 1 iki 3 proc. padidinti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui tenkančią akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, dalį. Visai neseniai analogišku būdu buvo padidintas kultūros finansavimas.

"XV-osios LR Vyriausybės programoje buvo žadama kūno kultūros ir sporto plėtrą pripažinti esminiu valstybės prioritetu ugdant sveiką gyvenseną, pabrėžta sporto reikšmė siekiant didinti jaunimo užimtumą. Deja, finansinė realybė kitokia - 2010 m. valstybė departamentui skyrė 98 mln. Lt, 2012 m. - jau tik 84,5 mln. Lt, o 2013 m. planuojama skirti jau tik 78,9 mln. Lt. Atkreipę dėmesį į departamento biudžeto projektą, matome - jei būtų pritarta šiam asignavimų mažinimui, tiesiogiai kūno kultūros ir sporto plėtrai skiriamos lėšos sumažėtų daugiau kaip dvigubai: nuo 28 iki 13,8 mln. Lt!", - teigia kreipimąsi pasirašiusios Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė primena, kad LR Seimo patvirtintoje 2011-2020 m. valstybinėje sporto strategijoje keliamas tikslas iki 2020 m. pusantro karto padidinti besimankštinančių ir sportuojančių Lietuvos gyventojų dalį bei deklaruojamas siekis, jog apie 30% išaugtų sveiko gyvenimo trukmė. "Deja, situacija šioje srityje liūdinanti. Šiemet Sveikatos apsaugos ministerijos atliktos apklausos rezultatai rodo, kad laisvalaikiu sportuoja tik 27 proc. Lietuvos gyventojų, o net 73 proc. neužsiima jokia fizine veikla", - teigia LTOK vadovė.

"Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad pusę žmogaus sveikatos lemia jo gyvenimo būdas, o fizinis aktyvumas čia vaidina itin didelį vaidmenį. Mūsų šalies ateitis tiesiogiai priklauso nuo augančios jaunosios kartos bei pagrindinę BVP dalį sukuriančių darbingo amžiaus žmonių sveikatos ir įpročių. Ar nekeista situacija, kai birželį Seimas 2013-uosius metus paskelbia sveikatingumo metais, o jau po pusmečio tam pačiam Seimui teikiamas svarstyti biudžeto projektas, kuriame mažinamas sporto ir kūno kultūros finansavimas?", - klausia 2000 metų Sidnėjaus olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis ragina politikus įsiklausyti į sporto visuomenės prašymą bei primena šalies Prezidentės spalio pradžioje viešai išsakytą mintį: "Sportas mūsų šalyje turi gražias perspektyvas sėkmingai plėtotis ir augti, tačiau ateities pergalėms būtina ne tik paspartinti sporto bazių statybą, bet ir pagerinti sporto finansavimą".

Kreipimąsi taip pat pasirašė olimpiniai čempionai bei olimpinių medalių laimėtojai Jevgenijus Šuklinas, Evaldas Petrauskas, Aleksandras Kazakevičius, Vida Vencienė, Lina Kačiušytė, Edvinas Krungolcas, Mindaugas Mizgaitis, pasaulio čempionai Simona Krupeckaitė ir Egidijus Balčiūnas, Lietuvos kūno kultūros akademijos senato pirmininkas Aleksas Stanislovaitis, Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas Povilas Karoblis, treneriai Ruslanas Vartanovas, Vladimiras Bajevas, Valerijus Konovalovas ir kiti garsūs sporto žmonės.