Siekiamybė – įspūdinga

Šiuo metu olimpinius bilietus turi lengvaatlečiai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius, plaukikai Rūta Meilutytė ir Danas Rapšys, šiuolaikinės penkiakovės bendruomenė, atstovaujama labiausiai patyrusios Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės.

Artimiausiomis dienomis vėl galės blykstelėti plaukikai – pasaulio čempionate Japonijoje startuos ne vien R. Meilutytė ir D. Rapšys, bet ir Kotryna Teterevkova, Andrius Šidlauskas, Aleksas Savickas.

Kitą savaitę Kinijoje prasidėsiančiose pasaulio universitetų žaidynėse ir Palangoje vyksiančiame Lietuvos čempionate šansų turės lengvaatlečiai.

Kaimynai lenkai jau turi 21 kelialapį į 2024-ųjų žaidynes, latviai – kol kas nė vieno. Estai džiaugiasi dviem: plaukikės Jelenos Jefimovos ir dešimtkovininko Karelo Tilgos.

2022 m. Lietuvos Vyriausybės patvirtintoje Sporto plėtros programoje numatyta itin ambicinga siekiamybė: Paryžiaus vasaros olimpiadoje – 76 mūsų šalies sportininkai.

L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė jau dalyvavo olimpinėse žaidynėse. / V. Dranginio / LTOK nuotr.

Laukia rugpjūčio

Šį mėnesį ikiolimpinius atrankos barjerus įveikė penkiakovės moterų rinktinė, disko metikai Mykolas Alekna ir A. Gudžius.

Lenkijoje įvykusiose Europos žaidynėse penkiakovininkės L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė ir Ieva Serapinaitė pelnė komandų įskaitos sidabrą, o Lietuvai – vieną olimpinį kelialapį.

Kuri sportininkė – realiausia pretendentė į jį?

„Atsižvelgsime, kas ir kiek nusipelnė. Šiuo metu jis yra mano rankose“, – tąkart pareiškė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Kiti kelialapiai (vardiniai) penkiakovės atstovams bus dalijami šiemet rugpjūtį vyksiančiame ir 2024-ųjų pasaulio čempionatuose ir susumavus reitingo rezultatus. Kiekvieną valstybę olimpiadoje reprezentuos daugiausia po dvi moteris ir du vyrus.

Pratybos: olimpiados atidarymo repeticiją Senos upėje surengę prancūzai žada, kad pagrindinė ceremonija bus itin efektinga. / paris2024.org nuotr.

Broliui linki sėkmės

Mykolas Alekna pasižymėjo Europos lengvosios atletikos čempionate (amžiaus grupė iki 23 metų), nusviedęs įrankį 68,34 m ir iškovojęs aukso medalį.

„Nesureikšminu olimpinio normatyvo (jis yra 67,20 m – aut. past.), žinojau, kad galiu numesti diską 67 m. Manau, tai buvo tik laiko klausimas“, – sakė Mykolas ir pridūrė, kad yra daug šansų, jog bilietą į Paryžių iškovos ir jo brolis Martynas.

„Šiemet jo rezultatai šovė į viršų. Visada tikėjau broliu, jis gali mesti toli, duomenys – geri, yra talentingas“, – teigė Mykolas Alekna.

Jam pritarė treneris Mantas Jusis.

„Visiems atrodė, kad Martynui sekasi sunkiai, bet tai netiesa. Disko metikai bręsta būdami 24-erių ar 25-erių, tada prasideda tikrieji rezultatai. Šiandien jis meta toliau, nei būdamas tokio amžiaus jo tėtis Virgilijus“, – kalbėjo M. Jusis.

Dublis: D. Rapšys yra įvykdęs du olimpinius A lygio kvalifikacinius normatyvus – 200 m ir 400 m plaukimo laisvu stiliumi. / K. Štreimikio / LTOK nuotr.

Įvardijo taikinius

A. Gudžiaus laukia jau trečia per karjerą olimpiada: 2016-aisiais Rio de Žaneire jis buvo dvyliktas, o pernai Tokijuje – šeštas.

Kvalifikacinį Paryžiaus žaidynių normatyvą jis įvykdė šią savaitę, Vengrijoje numetęs diską 67,66 m.

„Normatyvas – stulbinančio dydžio, įvykdyti jį sudėtinga, – pripažino disko metikas. – Šį sezoną pagrindinis taikinys – pasaulio čempionatas, kitąmet – žaidynės. Svarbu savęs per daug nespausti, kad nebūtų jokių traumų. Planas kol kas klostosi sėkmingai.“

2016 m. atrankos normatyvas buvo 65 m, 2020 m. – 66 m.

Anot A. Gudžiaus, tikėtina, kad 2024-ųjų olimpiadoje startuos trys Lietuvos disko metikai.

„Martynas turi galimybių įvykdyti atrankos normatyvą, o jeigu ir nepavyktų, turėtų pakliūti pagal reitingą“, – reziumavo olimpietis.

Pastarąjį kartą olimpinėse žaidynėse trys mūsų šalies galiūnai varžėsi 2000-aisiais Sidnėjuje: V. Alekna iškovojo auksą, Romas Ubartas užėmė 27 vietą, Vaclovas Kidykas – 30.

paris2024.org nuotr.

Iššūkis – transportas

Paryžiaus olimpiadoje dalyvausiančių šalių misijų vadovai Prancūzijos sostinėje buvo susirinkę į vieną paskutinių pasitarimų ir pamatė, kaip gali vykti būsimo renginio atidarymo ceremonija.

Mūsų šaliai atstovavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) olimpinio sporto direkcijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė.

„Buvo pateikti paskutiniai pasiūlymai organizatoriams, aptartos funkcinės sritys, mus supažindino su galutiniais pokyčiais, daugiau jų nebebus“, – sakė A. Vanagienė.

Vienu didžiausių laukiančių iššūkių ji įvardijo Paryžiaus transporto sistemą.

„Teks nemažai naudotis metro ir kitu viešuoju transportu. Miestas yra perkrautas, todėl neaišku, kaip efektyviai veiks olimpinės transporto linijos. Net ir su policijos palyda nuvykti iki reikiamos vietos užtrunka gana ilgai. Tiems atletams, kurie treniruosis ir varžysis netoli olimpinio kaimelio, tikrai rekomenduosime naudotis viešuoju transportu, o tiems, kurių pratybų ir startų vietos bus atokiau, reikės atsakingai planuoti kelionės laiką“, – kalbėjo A. Vanagienė.

Būstas: jau žinoma, kuriame olimpinio kaimelio name įsikurs Lietuvos sportininkai. / paris2024.org nuotr.

Žino, kur įsikurs

Olimpinis sportininkų kaimelis bus įrengtas maždaug 7 km į šiaurę nuo Paryžiaus centro. Lietuviai jau žino, kuris namas bus skirtas mūsų šalies sportininkams.

„Galinčių gyventi olimpiniame kaimelyje kvota stipriai sumažinta, tai sudarys nemažai problemų sporto federacijoms, kurios norėtų, kad treneriai gyventų šalia sportininkų. Todėl lapkritį planuojame vėl vykti į Paryžių apžiūrėti apgyvendinimo vietų, mums skirtų oficialių viešbučių“, – teigė A. Vanagienė.

Jos nuomone, apskritai pasiruošimo žaidynėms procesas – sklandus.

„Matyti, kad organizatoriai investuoja labai daug, todėl, likus metams iki olimpiados, galima gauti atsakymus praktiškai į visus klausimus“, – sakė A. Vanagienė.

Liepos 26-ąją Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) oficialiai pakvies nacionalinius olimpinius komitetus (išskyrus Rusijos, Baltarusijos ir Gvatemalos) dalyvauti XXXIII olimpinėse žaidynėse.