Po Rusijos, kuriai talkino jos sąjungininkė Baltarusija, invazijos į Ukrainą, visame sporto pasaulyje pasigirdo raginimų uždrausti jų sportininkams dalyvauti olimpiadoje arba priversti juos varžytis po neutralia vėliava.

Tačiau praėjusią savaitę Tarptautinė fechtavimo federacija (FIE) tapo pirmąja olimpine sporto šaka, kuri vėl leido varžytis šių dviejų šalių sportininkams, kai nusprendė leisti fechtuotojams dalyvauti olimpinės atrankos varžybose, tuo sukeldama pasipiktinimą Ukrainoje.

„Tarptautinės federacijos šiuo metu tikslina savo kvalifikaciją, kad sužinotų, ar Rusijos arba Baltarusijos sportininkai galės dalyvauti šiose atrankos varžybose“, – naujienų agentūrai AFP sakė T. Estanguetas.

Tarptautinės federacijos šiuo metu tikslina savo kvalifikaciją, kad sužinotų, ar Rusijos arba Baltarusijos sportininkai galės dalyvauti šiose atrankos varžybose.

„Ir tada TOK, priklausomai nuo to, ką padarė tarptautinės federacijos, net jei Rusijos ar Baltarusijos sportininkai pateko į šias žaidynes, galės pasakyti, ar leis jiems dalyvauti šiose žaidynėse, ar ne. Šis sprendimas dar nėra priimtas. Ir 2024 metų Paryžiaus [olimpiada] negali priimti sprendimo“, – teigė jis.

Vis dėlto T. Estanguet tvirtino, kad prioritetas yra ne olimpinės žaidynės, o tai, „kaip greitai išspręsti susidariusią padėtį ir kaip geriausiai paremti Ukrainos žmones, Ukrainos sportininkus“.

Tris kartus olimpinį aukso medalį iškovojęs buvęs kanojininkas teigė, kad Rusijos ir Baltarusijos klausimą aptarė su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

„Žinoma, vyksta komunikacija tarp mūsų ir respublikos prezidento, taip pat tarp prezidento ir TOK, – sakė T. Estanguetas. – Paskutinį žodį vėlgi taria TOK.“

Nepaisant krizės, susijusios su tebesitęsiančiu karu Ukrainoje, T. Estanguet, žvelgdamas į kitais metais Prancūzijos sostinėje vyksiančias olimpines ir parolimpines žaidynes, buvo nusiteikęs optimistiškai.

„Manome, kad visos sudedamosios dalys yra, kad žaidynių magija suveiktų“, – teigė jis.

„Sportininkai jau dalyvauja atrankose, infrastruktūra tobulėja, o sirgaliai ruošiasi. Per pirmąjį bilietų pardavimo etapą, mažiau nei per tris savaites, buvo parduota trys milijonai bilietų – tai rekordas Prancūzijoje. Užsidegė žalia šviesa, mes laikomės grafiko ir vis dar turime tuos pačius užmojus“, – sakė T. Estanguetas.

Nepaisant didelio pardavimų skaičiaus, organizacinis komitetas sulaukė kritikos dėl didelės bilietų kainos ir jų pardavimo sistemos.

„Susidomėjusių žmonių yra kur kas daugiau nei bilietų, nors turime 13 mln. bilietų, – tvirtino jis, nurodydamas olimpinių ir parolimpinių žaidynių kartu sudėjus skaičius. – Vis dar yra galimybių [gauti bilietų]. Jos prasideda antrajame etape [nuo trečiadienio]. Visiems neužteks, todėl manau, kad antrasis etapas ir toliau kels nusivylimą ir nepasitenkinimą. Tai neišvengiama. Tačiau kai kuriems žmonėms pasiseks, reikia rizikuoti.“

T. Estanguetas taip pat teigė, kad dar yra „laiko patobulinti“ atidarymo ceremoniją, kurią organizatoriai ketina surengti per Paryžių tekančioje Senos upėje.

„Vis dar reikia atlikti pakeitimų, – sakė jis. – Tai normalu, ir manau, kad nuo dabar iki 2024 metų liepos 26 dienos jų bus daug.“