Pasaulio rekordininkės sugrįžo į Klaipėdą

Vakar iš Olandijoje vykusio pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionato spinduliuojančios energija bei šlove į Klaipėdą grįžo aukso medalių laimėtojos Aldona Grigaliūnienė ir Ramunė Adomaitienė.

Pasaulio čempionės, grįžusios į Lietuvą, neslėpė džiaugsmo bei šypsenos. Klaipėdietės teigė, jog tai be galo jaudinantis įvykis, kai sportininko darbas įvertinamas aukso medaliu. „Tuomet supranti, kad esi šio to vertas ir visas įdėtas darbas nenuėjo perniek“, - sakė lengvaatletės.

Gerino pasaulio rekordus

Priminsime, kad 51-erių lengvaatletė A.Grigaliūnienė šįkart ant aukščiausiojo prizininkių pakylos laiptelio kopė net du kartus – rutulio stūmimo ir disko metimo rungtyse.

2005 metais „Metų klaipėdiete“ tituluota „Vyturio“ vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja A.Grigaliūnienė, diską švystelėjusi net 31 m 63 cm, ne tik pralenkė visas savo varžoves, bet ir pasiekė naują pasaulio rekordą. O rutulio stūmimo rungties čempione moteris tapo įrankį nusviedusi 12 m 15 cm. Šioje rungtyje iki anksčiau pačios pasiekto pasaulio rekordo pritrūko 22 cm.

O 37-erių lengvosios atletikos trenerė R.Adomaitienė neįveikiama buvo ieties metimo rungtyje. Moteris, nuskraidinusi įrankį 27 m ir 95 cm, gerokai pagerino savo asmeninį rezultatą ir pasiekė naują šios rungties pasaulio rekordą.

Be aukso medalio, klaipėdietė džiaugėsi ir sidabro žetonu. R.Adomaitienė netikėtai su-

blizgėjo rutulio stūmimo rungtyje – įrankį nusviedė 10 m ir 8 cm ir nusileido tik savo kraštietei A.Grigaliūnienei.

Dar moteris savo jėgas bandė 100 ir 200 m bėgimo rungtyse, tačiau čia jai sekėsi ne taip sėkmingai – nepateko į geriausiųjų penketukus.

Užklupo stipri liūtis

- Kokios nuotaikos grįžote iš pasaulio čempionato? - paklausėme Olandijoje sublizgėjusių klaipėdiečių.

A.Grigaliūnienė:

- Be abejo, nuotaikos džiugios. Pasiekti rezultatai tenkina. Visada iškovojus aukščiausiąją vietą užplūsta labai malonus jausmas.

R.Adomaitienė:

- Dar negaliu patikėti tuo, kas įvyko, nors varžyboms labai intensyviai ruošiausi... Tiesiog liejasi džiaugsmo ašaros.

- Ar panašius rezultatus iš anksto bandėte prognozuoti?

A.Grigaliūnienė:

- Tiesą pasakius, iš dalies tikėjausi tapti čempione rutulio stūmimo rungtyje. O disko metimo varžybose savo sėkme šiek tiek abejojau, kadangi dar nesu gerai įvaldžiusi disko metimo technikos.

R.Adomaitienė:

- Man šie rezultatai buvo visiškai netikėti. Prieš varžybas savo asmeninius rezultatus lyginau su kitų atlečių rezultatais ir mažai turėjau vilčių patekti tarp prizininkių. Per ieties metimo varžybas lietus pylė kaip iš kibiro. Labai susikaupiau, atidaviau visas savo jėgas ir visų nuostabai pasiekiau naują pasaulio rekordą.

Sumaištis dėl teisėjavimo

- Aldona, aukso medalius esate iškovojusi Atlantos ir Atėnų parolimpinėse žaidynėse. Taip pat ne kartą ant aukščiausiojo prizininkių pakylos laiptelio kopėte Europos ir pasaulio čempionatuose. Ar bandėte skaičiuoti, kiek iš viso medalių Jūsų kolekcijoje?

- Jei atvirai, tiksliai net nežinau. Kai paklausėte, susimąsčiau... Maždaug apie dešimt. Aš dar dalyvauju ir prizinių vietų esu iškovojusi tinklinio čempionatuose.

- Kokį įspūdį paliko šis čempionatas? Kuo skyrėsi nuo ankstesnių?

A.Grigaliūnienė:

- Varžybos surengtos labai aukštu lygiu. Dalyvavo 75 šalių neįgalieji sportininkai. Gyvenome olimpinio tipo kaimelyje maždaug 30 km nuo varžybų vietos. Reguliariai mus vežiojo autobusai, sąlygos puikios.

Labai graži aplinka, tiesiog nuteikianti geranoriškai. Visi atletai labai draugiški, geranoriški ir mielai bendraujantys.

Nustebino tai, kad aplink varžybų vietą labai daug stadionų, pagalbinių aikščių. Lietuvoje taip gerai įrengtų stadionų dar reikėtų paieškoti.

Varžybų organizatoriai puikiai pasirūpino sportininkais, kad tik neiškiltų jokių netikėtumų.

R.Adomaitienė:

- Tik šiek tiek šurmulys kilo dėl teisėjavimo. Teisėjavo savanoriai, kurie neturi daug patirties ir neišvengė klaidų. Buvo sumaišę vietas ir panašiai. Sportininkai kėlė protestus ir viskas buvo sutvarkyta.

- Kokie tolesni Jūsų planai ir perspektyvos?

A.Grigaliūnienė:

- Sportuosiu ir dalyvausiu varžybose tol, kol jėgos leis.

R.Adomaitienė:

- Sportas – vienas didžiausių malonumų, ir artimiausiu metu tikrai jo neapleisiu. Manau, šie iškovoti titulai paskatins dar labiau pasitempti ir siekti dar didesnių aukštumų.

A.Grigaliūnienę ištiko paralyžius

Nuolatinė neįgaliųjų olimpiadų, Europos ir pasaulio čempionatų nugalėtoja A.Grigaliūnienė „Klaipėdai“ teigė, jog gyvenime niekada negali žinoti, kas nutiks. Ji nuo mažens buvo sveika, sunkesnių sveikatos sutrikimų nebuvo patyrusi. Tačiau daugiau nei prieš 10 metų A.Grigaliūnienę ištiko paralyžius: „Buvo galvoje auglys, užspaudė centrinius nervus ir paralyžiavo kairiąją kūno pusę“. Net pusę metų teko išbūti ligoninėje. Liga pakenkė pusiausvyrai, moteris vaikščiojo tik vedama už rankų. A.Grigaliūnienė mano, jog atsitiesti bei nepalūžti po tokių sunkių išbandymų padėjo tik sportas - visas gyvenimas su juo susijęs. Ji ne tik skina aukščiausios vertės prizus, bet ir mokykloje veda kūno kultūros pamokas.

R.Adomaitienė – po kraupios avarijos

R.Adomaitienė augo žinomų Lietuvos lengvosios atletikos trenerių Kazimiero ir Alginos Vilčinskų šeimoje ir pati nuo penkerių metukų intensyviai treniravosi bei nuolat dalyvaudavo lengvosios atletikos varžybose. Tačiau gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai prie geležinkelio pervažos pateko į kraupią avariją. „Mano vyras žuvo, o aš kelias dienas išbuvau komos būsenos, tačiau likau gyva. Iš pradžių net nevaikščiojau – važinėjausi neįgaliųjų vežimėliu. Tačiau stengiausi nepalūžti ir kabintis į gyvenimą. Kai tik gydytojai pasakė, kad aš dar turiu galimybių pati vaikščioti susiėmiau ir per kelias dienas atsistojau ant kojų“, - sakė pasaulio neįgaliųjų čempionė R.Adomaitienė.

Moters teigimu, sportas jai teikia malonumą, praskaidrina kasdienybę ir padeda užmiršti gyvenimo nesėkmes.

Lengvosios atletikos daugiakovininkė neįgaliųjų varžybose dalyvauja jau beveik porą metų. Moteris varžėsi neįgaliųjų čempionatuose Berlyne, Vokietijoje, Europos čempionate Suomijoje, tačiau tokio rango varžybose ant pirmojo prizininkų pakylos laiptelio užkopti pavyko pirmą kartą.