Treniravosi ir aštuonias valandas per dieną

Išgirdus apie ambicingus E. Pinaičio tikslus galima pagalvoti, kad jis – profesionalus sportininkas arba treneris. Tačiau iš tiesų jis yra Vilniaus dailės akademijos architektūros studentas, dirbantis architekto asistentu. Vis dėlto, vaikino gyvenime sportas nuo vaikystės užima ypatingą vietą. 

„Šio iššūkio ėmiausi dėl kelių priežasčių. Nuo vaikystės teko išbandyti įvairias sporto šakas, įgauti bazines žinias apie sportą, judesius ir psichologiją. Dar vaikystėje labai mėgau varžytis. Anksti įžvelgiau ne tik fizinę, bet ir psichologinę sporto naudą. Tad šiandien sportas man yra kartais sielos, o kartais – kūno vaistas. Atsigręžęs atgal ir pažvelgęs į savo, kaip sportininko raidą, supratau, kad dar nerealizavau sukaupto potencialo. Socialiniuose tinkluose stebėjau įvairius įrašus apie prisitraukimų iššūkius – taip sutapo, kad sportininkas, kurį ypatingai gerbiu, vardu David Goggins, buvo bene svarbiausia asmenybė išplatinusi šį iššūkį. Tad vedamas asmeninės patirties ir troškimo lygiuotis į autoritetus nusprendžiau jėgas išbandyti ir aš“, – pasakojo vaikinas.

Treniruotėse teko praleisti ne vieną valandą, kartais net visas aštuonias. Vis dėlto, E. Pinaitis įsitikinęs, kad treniruotės – tėra viena pasiruošimo dalių. Esą ne mažiau svarbu ir vidinė ramybė, kuri, anot jo, ruošiantis tokiam iššūkiai yra netgi svarbesnė už didelę motyvaciją.

Siekti rekordo padėjo ir muzika iš filmo „Gladiatorius“

„Galima atvykti į treniruotę labai „užsivedus“, tačiau pradėjus treniruotę šį „užsivedimą“ prarasti, tad stengiuosi išlikti ramus. Muzika taip pat yra svarbus treniruočių elementas, padedantis susidoroti su diskomfortu. Manau, kad mano klausomą muziką sporto salėje mažai kas rinktųsi, nes aš klausausi ramių, kartais – klasikinių, įkvepiančių, lėto tempo kūrinių. Pavyzdžiui, daina, iš filmo „Gladiatorius“, pavadinimu „Now We Are Free“, puikiai apibrėžia tai, ką turiu omenyje. Grįžęs namo ar tiesiog ilsėdamasis nuo treniruočių stengiuosi vaikščioti lauke, man to užtenka – tai yra savitas nusiraminimo būdas“, – aiškina vaikinas.

Įveikęs šį daug fizinių jėgų ir psichologinės stiprybės pareikalavusi iššūkį, E. Pinaitis tapo rekordininku. Vis dėlto, anot vaikino, jam rekordas svarbus ne tik dėl savo vardo įamžinimo.

„Šis iššūkis man gali padėti atskleisti ar surasti savo psichologines ir fizines ribas. Aš esu giliai įsitikinęs, kad geriausios gyvenimo dovanos slypi už sunkaus darbo šydo. Ir čia kalba eina ne tik apie sportą, bet ir kasdienybę, gyvenimo stilių. Bet kokie iššūkiai – moksle, sporte, karjeroje – gyvenimo eigoje sluoksniuojasi ir tampa patirtimis, padedančiomis judėti pirmyn. Sunkiu momentu galima žvilgtelėti atgal ir suvokti: „Juk aš tai padariau!“. Tokiu būdu visada žinai savo galimybes, supranti, kad nesėkmės yra gyvenimo dalis“, – įsitikinęs E. Pinaitis.

Iki pasaulio rekordo šiek tiek pritrūko

Milžiniškos ištvermės pareikalavusio iššūkio tiesioginė transliacija, prasidėjusi balandžio 11-ąją aštuntą valandą ryto, baigėsi apie aštuntą valandą vakaro. Pirmasis tūkstantis prisitraukimų buvo pasiektas per 2 val. 25 sekundes, antrasis „krito“ po 4.25 val. Na, o vėliau tempas nuosekliai lėtėjo. „Prisitraukimus prie skersinio E. Pinaitis atliko su pertraukėlėmis, tačiau laikmatis pertraukų metu nebuvo stabdomas. Visas procesas vyko pagal šios kategorijos rekordams keliamus reikalavimus ir yra pirmasis oficialus prisitraukimų prie skersinio rekordas Lietuvoje,“ – sakė „Rekordų akademijos“ vadovas Gintaras Pocius.

Anot jo, pasaulio Gineso rekordas yra 7,1 tūkst. prisitraukimų prie skersinio per 12 valandų. Jį 2024 metų lapkričio 16 dieną Meksikoje pasiekė Enrikė Zapata.