Specialistai giria nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės žaidimą ir tikisi olimpinių kelialapių
Lietuvos krepšininkai yra pajėgūs įveikti bet kuriuos varžovus, jeigu kovos taip, kaip su Vokietija paskutinėse Švedijoje vykstančio Europos čempionato B grupės rungtynėse.
Taip tvirtino Kauno dienos kalbinti krepšinio specialistai. Gera gynyba, solidus komandinis žaidimas ir sugebėjimas išvengti varžovų provokacijų nutiesė lietuviams kelią į pergales. Rytoj Lietuvos rinktinė Europos pirmenybių ketvirtfinalyje kovos su Serbija ir Juodkalnija, kuri aštuntfinalyje vakar vėlai vakare 80:76 nugalėjo Turkiją. Kitose rungtynėse Rusija 81:77 įveikė Kroatiją, o likusios dvejos aštuntfinalio dvikovos baigėsi vakar prieš vidurnaktį.
Lyderis - Š.Jasikevičius
Modestas Paulauskas, 1972 m. olimpinis čempionas, buvęs ilgametis Kauno Žalgirio krepšininkas: Liūdnoka čempionato pradžia, kai Lietuvos rinktinė rungtynėse su Latvija pasidavė psichologinei įtampai ir vos išvengė pralaimėjimo, greitai tapo praeitimi. Mače su Izraeliu įtampos visiškai nesijautė, o dėl pirmosios vietos grupėje lietuviai kovojo su dideliu polėkiu ir užsidegimu. Vokiečiai, žaidę padrikai, po vieną, buvo pelnytai nugalėti.
Tai, kad Lietuvos komandoje gerą sportinę formą yra pasiekę ne vienas, o bent 5-6 žaidėjai, yra labai svarbu. Išskyrus du pirmuosius kėlinius žaidžiant su Latvija, komandai patikimai vadovavo Šarūnas Jasikevičius. Ypač dvikovoje su Vokietija, nors Šarūno pečius slėgė milžiniška atsakomybė - visi sirgaliai iš jo laukė beveik stebuklingo žaidimo. Nuo įžaidėjo pastangų didele dalimi priklausė sėkmė.
Drįstu teigti, kad Š.Jasikevičius yra tikrasis Lietuvos komandos lyderis. Jis maitino komandos draugus kamuoliais ir darė viską, kad jie pelnytų taškus. Prisiminkime ir mačą su Latvija, kai Šarūnas, po nesėkmingai sužaistos pirmosios rungtynių pusės nepabūgo imtis atsakomybės lemiamu momentu ir išgelbėjo komandą nuo pralaimėjimo. Kovojant su vokiečiais jis nepiktnaudžiavo individualiais veiksmais, o darė tai, kas buvo būtina.
Didelė jėga yra trys mūsų atakuojantys krepšininkai - Saulius Štombergas, Ramūnas Šiškauskas ir Arvydas Macijauskas. Jie pakeisdami vienas kitą aikštėje ne tik taikliai atakavo, bet ir patikimai gynėsi.
Svarbu tai, kad beveik kiekvienu keitimu mūsų rinktinės treneriai tik sustiprindavo komandą. Bet kuris į aikštę įėjęs žaidėjas įnešdavo šviežumo ir puikiai papildydavo komandą.
Gali pasirodyti, kad rungtynėse su Vokietija Mindaugas Žukauskas niekuo nepasižymėjo, nes taškų nepelnė. Tačiau jis atliko didelį darbą gindamasis - sugebėjo suerzinti Dirką Novickį.
Protokole neatsispindi ir Eurelijaus Žukausko pastangos, bet jis komandai buvo iš tiesų naudingas.
Priekinė lietuvių komandos linija turbūt yra labiausiai pažeidžiama, tačiau varžovai tuo dar nepasinaudojo. Be to, po taip galingai sužaistų rungtynių su Izraeliu ir Vokietija kalbėti apie silpnąsias lietuvių žaidimo puses nėra prasmės. Nusiraminę po nervingos kovos su Latvija jie pradėjo žaisti taip, kaip moka ir gali.
Komanda buvo tarsi monolitas
Kęstutis Kemzūra, Vilniaus Lietuvos ryto komandos trenerio asistentas: Šiuo metu galima pasakyti, kad viskas yra puiku. Kiekvieną dieną Lietuvos krepšininkai žaidė vis geriau ir belieka sulaukti kelialapių į olimpines žaidynes.
Ispanija turi Po Gasolį, Rusija - Andrejų Kirilenką, Vokietija - Dirką Novickį. Lietuvos rinktinėje tokių ryškių žvaigždžių nėra. Tačiau lietuviai yra stiprūs tuo, kad turi ne vieną, o daug pavojingų žaidėjų - S.Štombergą, R.Šiškauską, A.Macijauską, Š.Jasikevičių, D.Songailą. Lietuvos rinktinės jėga - komandinis žaidimas, susitelkimas, gera gynyba. Komanda buvo tarsi monolitas, todėl nugalėjo pirmuosius varžovus ir tiesiausiu keliu pateko į ketvirtfinalį.
Prieš ketvirtfinalio dvikovą svarbiausia, kad vyrai neatsipalaiduotų. Tokių pamokų, kai komandos dėl pernelyg didelio atsipalaidavimo nukentėjo, jau buvo ir Švedijoje. Pavyzdžiui, Rusija su Serbija ir Juodkalnija kovojo labai gerai, o mače su Ispanija rusų žaidimo kokybė buvo neatpažįstama. Tad labai svarbu, kad po sėkmingo starto Lietuvos rinktinė susitelktų ir ketvirtfinalio kovai, nes atkrintamąsias varžybas laimi ta komanda, kuri geriau pasirengia psichologiškai.
Manau, kad grupėje užimta pirmoji vieta turėtų mūsų vyrams suteikti dar daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, tik svarbu, kad tai nevirstų nusiraminimu.
Lietuviai nepasidavė provokacijoms
Kęstutis Pilipauskas, ULEB Eurolygos arbitras: Galima tik džiaugtis, kad Lietuvos ekipos žaidimas gerėjo kiekvienose rungtynėse. Esu tikras, kad jeigu prieš mačą su Latvija nebūtų taip stipriai akcentuota rungtynių su Latvija svarba ir revanšo siekimas, mes būtume laimėję daug lengviau. Per daug iškėlėme latvius, kurie savo šovinius iššaudė ne ten, kur derėjo. Kai reikėjo laimėti prieš savo pagrindinius varžovus žydus, latviai nebeturėjo kuo šaudyti.
Mače su vokiečiais mūsų komandos treneriai pasirinko teisingą taktiką. Manau, paerzinti D.Novickį, dengti jį ties pražangos riba, buvo iš anksto pasirinktos taktikos dalis. Svarbiausia, kad lietuviai nepasidavė provokacijoms. Jeigu jie taip kovos ir toliau, pergalių dar pamatysime ne vieną.
Europos čempionate susirinko apylygės komandos, todėl dauguma rungtynių vyko atkakliai nuo pirmosios iki paskutinės minutės, žaidėjams teko kovoti iš visų jėgų. Be to, Švedijoje sprendžiamas ir trijų olimpinių kelialapių likimas, todėl jau grupės varžybose buvo juntama didelė įtampa žaidėjų veiksmuose, dominavo jėgos krepšinis, neretai virsdavęs susistumdymu.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad Europos čempionate nėra grupės stipriausiųjų ULEB Eurolygos teisėjų, vietoje jų pakviesti mažai žinomi, jauni ir nepatyrę arbitrai. Tai jaučiasi žaidėjų ir komandų atstovų požiūryje į juos - per rungtynes teisėjams buvo reiškiama itin daug pretenzijų, kurios neretai peržengdavo sveiko proto ribas. Tenka pripažinti, jog autoriteto dar nespėję išsikovoti teisėjai neretai nuolaidžiavo žaidėjams, o šie tuo naudojosi ir arbitrų atžvilgiu dažnai elgėsi nekorektiškai. Todėl jau grupių varžybose kilo muštynių. Kyla klausimas: o kas bus toliau, kai prasidės lemiamų kovų metas?
Naujausi komentarai