Sostinės talentai

Praėjusieji metai parodė, kad nuo 1994 m. Lietuvos vardą tarptautinėse stalo teniso varžybose garsinusi R.Paškauskienė turi perspektyvią įpėdinę. 15-metė K.Riliškytė pernai pasižymėjo ne tik jaunių varžybose. Europos suaugusiųjų čempionate ji, kaip ir R.Paškauskienė, pateko tarp 64 geriausių stalo tenisininkių, o metus užbaigė auksine pergale Prienų arenoje vykusiose Lietuvos pajėgiausių stalo tenisininkų TOP-12 varžybose. Jaunoji stalo tenisininkė Europos jaunių (iki 15 metų) reitinge užima 4 poziciją, o pasauliniame ITTF reitinge per metus iš 486 vietos pakilo į 295-ą.

Nuo 2016 m. Kornelija ir jos sesė dvynė Emilija dalyvauja Europos stalo teniso sąjungos (ETTU) jaunųjų talentų "Development" programoje. Buvusio ilgamečio Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidento Rimgaudo Balaišos teigimu, 2018-aisiais prie sesių Riliškyčių ETTU jaunųjų talentų vystymo programoje prisijungė ir dar vienas vilnietis – 11-metis Ignas Šišanovas.

"Tai yra fantastinis pasiekimas, nes į šią programą įtraukiama tik 15 geriausių sportininkų iš visos Europos. O konkurencija stalo tenise yra labai didelė. Turtingos Vakarų Europos šalys į stalo teniso programas bei infrastruktūrą investuoja milžiniškas sumas. Net ir artimiausi mūsų kaimynai gali pasigirti specialiais stalo teniso centrais. Gi mes Vilniuje turime tik vieną stalo tenisininkų treniruotėms skirtą salę, tiksliau – pusrūsį, kuriame treniruojasi geriausi ir talentingiausi mūsų sportininkai", – "Vilniaus dienai" sakė R.Balaiša.

Šiuo metu geriausi sostinės stalo tenisininkai prakaitą lieja "Tauro" sporto mokyklai priklausančiose patalpose. Pasak R.Balaišos, dar 1973 m. pastatytoje sporto mokykloje stalo tenisininkams skirta nedidelė salė, kurioje telpa penki stalai.

Treniruojasi pusrūsyje

"Stalo teniso specifikos neišmanantys žmonės galvoja, kad norint užsiimti šia sporto šaka pakanka kamuoliuko, keleto rakečių ir atitinkamo stalo, – pasakojo 1994–2017 m. stalo teniso asociacijai vadovęs R.Balaiša. – Mėgėjiškam kamuoliuko padaužymui toks požiūris gal ir tinka. Tačiau aukščiausio lygio stalo tenisininkams reikia specialių sąlygų.

Įsivaizduokite normalią krepšinio salę, kurioje stovi bent 10–12 stalų. Kiekviena zona turi būti atitverta specialiais tinklais, kad nereikėtų rankioti kamuoliukų po visą salę. Nuo to priklauso treniruotės intensyvumas, padavimų ir atmušimų greitis ir pan. Būtina ir speciali "Taraflex" danga. Tai reiškia, kad mes negalime eiti į bet kokią salę ir joje pasistatę stalus treniruotis.

XXI a. sunku įsivaizduoti, kaip geriausi mūsų sportininkai kiekvieną dieną leidžiasi į pusrūsį ir susispaudę prie penkių stalų tobulina savo įgūdžius. Susiduriame ne tik su erdvės trūkumu, bet trūksta ir oro, nors salėje veikia speciali ventiliacijos sistema. Šiandien tokioje salytėje gali žaisti veteranai ar stalo teniso mėgėjai, bet tik ne aukšto meistriškumo sportininkai. Tačiau Vilniuje alternatyvų "Tauro" sporto mokyklos salei nėra, tad čia treniruojasi daugkartiniai Lietuvos čempionai Eglė Stuckytė ir Gintautas Juchna, seserys E. ir K.Riliškytės, kurios jau žegia į suaugusiųjų varžybas. Ir net tokiomis sunkiomis sąlygomis Vilnius paruošia geriausius jaunuosius stalo tenisininkus."

Klajūnių dalia

Seseris E. ir K.Riliškytes treniruojanti daugkartinė Lietuvos čempionė, Europos čempionatų prizininkė ir Sidnėjaus olimpinių žaidynių dalyvė Jolanta Prūsienė "Vilniaus dienai" sakė, kad dabartinė treniruočių bazė tinka tik pradedantiems stalo tenisininkams.

Mūsų miesto valdžiai sportas niekada nerūpėjo. Nebent prieš rinkimus pasigirsdavo pažadų – dėl stadiono, aikščių ar arenų. O po rinkimų – tylu, ramu.

"Kornelija ir Emilija yra neabejotinai talentingiausios ir perspektyviausios Lietuvos stalo tenisininkės. Mergaitės faktiškai užaugo "Tauro" sporto mokyklos salėje, bet jau pasiekė tokį lygį, kai joms reikia didesnių erdvių. Juk visos tarptautinės varžybos vyksta didelėse arenose, tad tikrai nėra lengva prie jų prisitaikyti išlindus iš mūsų pusrūsio. Be abejo, kenčia ir treniruočių kokybė, nes dėl specifinių mūsų salės matmenų mes tiesiog negalime tobulinti kai kurių žaidimo elementų", – samprotavo J.Prūsienė.

1994, 1996 ir 2002 m. Europos čempionatuose su R.Paškauskiene bronzos medalius iškovojusi J.Prūsienė prisiminė, kad Kaune joms ne vienerius metus teko treniruotis vaikų darželio sporto salėje. Tačiau savo auklėtinėms tokių sąlygų ji nelinkėtų.

Pasak J.Prūsienės, išsigelbėjimo tenka ieškoti svetur: "Per pastaruosius kelerius metus mes daug laiko praleidžiame užsienyje, štai neseniai grįžome iš Kinijos, kur turėjome 20 dienų treniruočių stovyklą. Mes visą laiką judame, dalyvaujame turnyruose, treniruočių stovyklose – iš dalies dėl to, kad Vilniuje labai sudėtingos treniruočių sąlygos, bet mergaitėms reikia ir pajėgių treniruočių partnerių. Užsienyje jas rasti lengviau, o Vilniuje dažnai tenka į pagalbą kviestis vyrus, Lietuvos rinktinės narius. Beje, jų pagalba mums taip pat labai svarbi."

Politikams tai nerūpi

Anot R.Balaišos, mieste veikia keli privatūs stalo teniso klubeliai, bet ten žaidžia mėgėjai, o vaikų treniruotėms nėra nei lėšų, nei laiko. "Nedidelė stalo teniso oazė yra Vilniaus universiteto Saulėtekio sporto salėje, bet jos mūsų reikmėms neužtenka", – tikino R.Balaiša.

Jo teigimu, stalo tenisininkai, kaip ir daugelis kitų sporto šakų atstovų, tapo atsainaus Vilniaus miesto vadovų požiūrio į sportą aukomis.

"Mūsų miesto valdžiai sportas niekada nerūpėjo. Nebent prieš rinkimus pasigirsdavo pažadų – dėl stadiono, aikščių ar arenų. O po rinkimų – tylu, ramu, – pabrėžė R.Balaiša. – Per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį Vilniuje savivaldybės lėšomis buvo pastatyta tik viena salė – tai yra 2012 m. rudenį duris atvėręs "Tauro" sporto mokyklos priestatas. Jis yra skirtas rankininkų treniruotėms, o stalo tenisininkai ten gali tik surengti savo varžybas. Bet mums juk reikia salės ir treniruotėms. Ir ne vienos, nes turėdami daugiau salių mes galėtume aktyviau kviestis vaikus, populiarinti stalo tenisą. O dabar, kai tėvai pamato, kokiomis sąlygomis teks treniruotis jų vaikams, tiesiog uždaro duris ir renkasi kitą sporto šaką.

Inventorių mes galime susipirkti su rėmėjų pagalba. Bet mums reikia erdvės darbui, treniruotėms. Suprantame, kad vien stalo tenisui niekas arenų nestatys, bet mes galėtume dalytis specialia sale su kita sporto šaka, tarkime, badmintonu. Geriausia, kad būtų statomi priestatai prie jau esančių sporto salių, tada būtų galima pasinaudoti jau įrengtomis komunikacijomis. Mums nereikia kažkokių didelių arenų."