Lietuvos rinktinės kapitonas Artūras Katulis nusprendė pasidalyti savo milžiniška patirtimi ir įkūrė Sostinės ledo ritulio akademiją

32 metų Artūrą Katulį karjeros keliai vedė  po įvairius klubus. Pradėjęs profesionalaus ledo ritulininko kelią  Elektrėnų „Energijoje“, 2001-aisiais išvyko į Rusijos Severskio „Jantar“. Vėliau po sezoną praleido Baltarusijos Gardino „Neman“, vėl Rusijos Leninogorsko „Neftianik“, Saratovo „Kristal“, Danijos Haderslevo „Sønderjysk“, Suomijos Lapenrantos „Saipa“, Rusijos Penzos „Dizel“, Almetjevsko „Neftianik“, Latvijos Liepojos „Metalurgs“ ekipose. Dvejus metus sportininkas gynė Ukrainos Kijevo „Berkut“ klubo garbę, - rašo laikraštis "Sportas".

Per tuos 12 metų svetur lietuvis tapo Latvijos čempionu, iškovojo Danijos ir Ukrainos pirmenybių bronzą.

2013-aisiais A. Katulis grįžo į Lietuvą ir, ilgai nelaukęs, įkūrė Sostinės ledo ritulio akademiją. Bus siekiama, kad ji taptų vienu pagrindinių ledo ritulio centrų, kuriame savo įgūdžius galėtų tobulintų talentingi vaikai iš visos šalies.

Kol kas A. Katuliui tenka akademijoje būti ir direktoriumi, ir treneriu. Be to, jis tęsia profesionalaus sportininko karjerą Elektrėnų „Energijoje“.

- Ar įgyvendinote visus tikslus kaip profesionalus ledo ritulininkas, ar išsipildė visos svajonės?

- Gal ir galima pasakyti, kad taip. Nors, aišku, svajonės buvo didesnės. Žaisti aukščiausiu lygiu, koks tik yra pasaulyje. Bet ne kiekvienam tai įmanoma. Yra daug visokių veiksnių. O šiaip esu patenkintas tuo, ką pasiekiau. Sakyčiau, tai buvo realių svajonių išsipildymas.

- Klubų pakeitėte nemažai.

- Nepasakyčiau, kad labai mėčiausi po klubus. Taip jau išėjo. Čia ne dėl to, kad kaskart būčiau kuo nors nepatenkintas. Būna visko. Keičiasi treneriai, komandos vadovybė. Ir šis veiksnys yra labai svarbus. O dar būna, kad po gero sezono vienoje komandoje kviečia kitos ekipos, siūlydamos geresnes sąlygas.

- Atmetus NHL, ar Lietuvos ledo ritulininko svajonė yra žaisti Rytų Europos klubuose?

- Negalėčiau atsakyti už visus. Rytų Europos pasirinkimą  daugiau lemia finansinis aspektas. Vakaruose yra geresnės gyvenimo sąlygos. Man pačiam labiau tiko Rytai. O kalbėdamasis su kolegomis negirdėjau, kad visi norėtų tik į Vakarus ar Rytus. Juo labiau kad mes neturime tiek daug gero lygio ledo ritulininkų, galinčių išvyksti į užsienį. Bet daugumai, manau, nėra tiek svarbu, į kurią pusę traukti.

- Kodėl baigėte savo legionieriaus karjerą? Norėjote į Lietuvą ar tapo pernelyg sunku žaisti?

- Kaip tik ne per sunku. Mane patį labai džiugina tai, kad baigiau legionieriaus karjerą ne tada, kai tapau niekam nereikalingas. Turėjau keletą pasiūlymų, bet sprendimą lėmė šeima. Nusprendėme, kad laikas likti namuose, nes neturime galimybės, kad visi keliautų su manimi. Su šeima gyvenau tik du sezonus, kai žmona laukėsi. Kartą Suomijoje ir kartą Liepojoje. O visus kitus sezonus buvau vienas. Tai iš tiesų sunku. Todėl apsisprendėme likti namuose ir susirasti kokios nors veiklos čia.

- O šeima – žmona ir du vaikai?

- Žmona Dalia ir du sūnūs – Dominykas ir Kristupas. Vienam jų penkeri, kitam – treji.

- Grįžęs į Lietuvą, sukūrėte ledo ritulio akademiją.

- Taip, tai buvo vienas dalykų, dėl kurių likau. Kažkaip visada patiko mokyti kitus, patarinėti, kaip žaisti ledo ritulį. Dabar akademijoje stengsimės padėti vaikams. Kol kas tenka pačiam rūpintis ne vien treniravimu, bet ir kitais reikalais. Ateityje norėčiau sukurti struktūrą su gerais treneriais ir išplėtota infrastruktūra, kad ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos vaikai galėtų atvažiuoti ir mokytis ledo ritulio pagrindų.

- Ar užtenka norinčių lankyti ledo ritulį  vaikų? Jūsų akademija – ne vienintelė juos mokanti ledo ritulio paslapčių...

- Užtenka. Manau, kad tėvai privalo turėti iš ko rinktis.

- Su jūsų akademija bendradarbiauja Lietuvos ledo ritulio rinktinės strategas Berndas Haake?

- Berndas yra akademijos treneris konsultantas. Jis sutiko padėti, treniruoti tada, kai bus Lietuvoje, o čia jis atvyks dažnai. Be to, B. Haake padovanos akademijai 30 pačiūžų porų. Kitą aprangos dalį pirksiu pats, nes esu įsitikinęs, kad pirmaisiais metais būtiniausia apranga turi būti suteikta vaikams nemokamai.

- Pradedate dirbti treneriu. Ar ketinate greitai atsisakyti ledo ritulininko amato?

- Dabar mano pagrindinis dėmesys bus skiriamas akademijai. Kol kas stengsiuosi viską suderinti: žaidimą „Energijoje“, rinktinėje, bet prioritetas bus ne žaidimas. Reikia suprasti, profesionalo karjerą jau baigiau. Dabar mano tikslas – tapti vienu geriausių trenerių. Tikiuosi, tai man pavyks.