Pakeitė vilnietį
Iki šiol LBF trečiuoju viceprezidentu buvęs E. Rutkauskas federacijos prezidento pareigas perėmė iš Dariaus Šalugos, kuris šiai organizacijai vadovavo nuo 2012 m.
E. Rutkauskas į olimpinę sporto šaką įsitraukė paskatintas tėčio Rimanto Rutkausko – buvusio boksininko, ilgamečio Kauno bokso federacijos (KBF) prezidento ir tarptautinio Algirdo Šociko turnyro organizatoriaus, nuo 2005 m. iki 2012 m. vadovavusio LBF.
„Boksu gyvenu nuo vaikystės. Pastaruosius dešimt metų savo vadybinę išmonę pritaikau ne tik versle, bet ir bokso vystymui“, – kalbėjo E. Rutkauskas, KBF viceprezidentas.
„Kolega – tikras bokso aistruolis, savo darbais įrodantis, kiek jam svarbi ši sporto šaka, jos perspektyva, pergalės ir matomumas“, – teigė D. Šaluga.
Patvirtino pareigas
Kėdainiuose surengtoje LBF konferencijoje taip pat išrinkti viceprezidentai, vykdomojo komiteto (VK) nariai.
Pirmuoju viceprezidentu iš naujo perrinktas kėdainietis verslininkas, bokso teisėjas ir treneris Vilmantas Bobinas. Antrojo viceprezidento pozicija kol kas neužimta, o trečiuoju LBF viceprezidentu išrinktas vilnietis, Lietuvos profesionalų bokso federacijos prezidentas Romas Gudžiauskas.
Generalinio sekretoriaus darbą tęs vilnietis Donatas Mačianskas. Sporto klubų atstovu išrinktas vilnietis teisininkas, bokso teisėjas ir bendruomenės narys Andžėjus Sinicynas.
Trenerių tarybos pirmininku tapo kėdainietis Bronislavas Šimokaitis – jis pakeitė ilgametį Lietuvos bokso rinktinės trenerį, Lietuvos sporto universiteto prorektorių Vidą Bružą. Teisėjų kolegijos pirmininku perrinktas kėdainietis Anatolijus Kriukovas.
Finansavimas mažėja
Naujojo LBF prezidento ir jo komandos laukia neeiliniai iššūkiai, tarp jų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtas 2026–2029 m. strateginių sporto šakų sąrašas, kuriame bokso nėra.
Prioritetinėms sporto šakoms skiriamas didesnis finansavimas. Boksui jis, Nacionalinės sporto agentūros duomenimis, nuo 2023-iųjų sumažėjo beveik perpus – nuo 551,304 tūkst. eurų iki 281,825 tūkst. eurų.
„Strateginės sporto šakos statusą suteikia arba panaikina sportininkų pasiekimai, tačiau šis statusas nereiškia, kad pati sporto šaka yra daugiau ar mažiau reikšminga. Skirstant valstybės biudžeto lėšas aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, strateginių sporto šakų programoms pridedama daugiau vertinimo balų ir šių sporto šakų federacijos atitinkamai gauna didesnį valstybės finansavimą“, – rašoma ŠMSM pranešime agentūrai BNS.
Sporto šakose, kur varžosi keli sportininkai ar komandos, tam, kad jos būtų laikomos strateginėmis, nuo 2020 m. reikėjo užimti aukštas pozicijas olimpinėse žaidynėse (1–8 vietos), pasaulio čempionate (1–6 vietos) ar Europos čempionate (1–3 vietos).
Mūsų šalies boksininkai pastarąjį kartą olimpinėse žaidynėse dalyvavo 2016-aisiais. 2022 m. pasaulio ir Europos moterų bokso čempionato aukso medalius iškovojusi Gabrielė Stonkutė 2024-aisiais buvo diskvalifikuota 20-čiai mėnesių už Antidopingo kodekso pažeidimą. 2022 m. ir 2024 n. Europos čempionato bronzą iškovojo Ana Starovoitova.
Pagerbė geriausius
Pagerbti 2025-ųjų šalies bokso laureatai – sportininkai, treneriai, organizatoriai.
Geriausiu praeitų metų Lietuvos suaugusiųjų grupės boksininku išrinktas Aleksandras Trofimčiukas, iki 23 metų – Arnas Kazakevičius, jaunimo iki 19 metų – Daumantas Vilkas, jaunių iki 17 metų – Miglė Griškonytė, jaunučių iki 15 metų – Vakaris Kisieliūnas.
Geriausiais treneriais pripažinti V. Bružas, Aleksandras Baranovas ir Marius Narkevičius, teisėju – V. Bobinas.
Geriausia 2025 m. bokso renginių organizatore tapo Kėdainių bokso federacija, surengusi jubiliejinį – 100-ąjį – Lietuvos čempionatą.
Naujausi komentarai