Muhammadas Ali su teniso rakete. Karštakošis mulatas, savo žaidimu verčiantis kilti iš vietų teniso gerbėjus. Bebaimis kovotojas, pasišovęs išjudinti vyrų teniso hierarchiją. Tokiais ir panašiais epitetais pristatomas tenisininkas Jo-Wilfriedas Tsonga.

Prie mėgstamiausios prancūzų pokalbių temos – šalies prezidento Nicolas Sarkozy ir buvusio modelio Carlos Bruni romano – pastarosiomis savaitėmis prisidėjo dar viena. 22 metų J.W.Tsongos žygis atvirajame Australijos čempionate pakerėjo tiek prancūzus, tiek apskritai teniso gerbėjus.

Tiesa, „Grand Slam“ serijos turnyro finale šį žygį sustabdė serbas Novakas Djokovičius (4:6, 6:4, 6:3, 7:6), bet tai nesumenkino J.W.Tsongos pasiekimų.
Vos 38 vietą pasaulio reitinge prieš turnyrą užėmęs tenisininkas pakeliui į finalą pribloškė keturis geriausiųjų 15-uko žaidėjus, o pusfinalyje nepasigailėjo antrosios planetos raketės ispano Rafaelio Nadalio (6:2, 6:3, 6:2).
„Tai pačios įspūdingiausios akimirkos mano gyvenime. Šios savaitės buvo tiesiog neįtikimos. Žaidžiau visiškai nejausdamas jaudulio. Prie kiekvieną mačą įsijungdavau kompiuterį ir klausydavau muzikos, o treneriai negalėjo nustygti vietoje. Įsivaizduojate, aš turėdavau juos raminti!“ – su šypsena pasakojo J.W.Tsonga.
Autoritetų nepaisantis jaunasis prancūzas tiesiog pakerėjo Melburno publiką. Tai pripažino net J.W.Tsongos varžovas finale N.Djokovičius. „Žinau, jūs labiau norėjote, kad laimėtų jis. Bet nieko tokio – aš vis tiek jus myliu. O Jo šiame turnyre žaidė fantastiškai, jis gali savimi didžiuotis“, – galvą prieš varžovą lenkė N.Djokovičius.

Legendinio boksininko klonas

„Ką jūs galvojate apie savo panašumą į Muhammadą Ali?“ – tokį klausimą Australijos čempionato metu beveik kiekvieną dieną išgirsdavo J.W.Tsonga.
Buvusio Kongo rankinio rinktinės žaidėjo ir prancūzės iš Le Mano sūnus iš tiesų neįtikėtinai panašus į legendinį boksininką jaunystėje.
„Man didelė garbė, kad esu lyginamas su Ali. Jis vienas mano idealų, – vis kartodavo jaunasis prancūzas. – Tik norėčiau mokėti judėti kaip jis. Kaip drugelis.“
Dabar jis mėgaujasi šlove ir komplimentais, bet J.W.Tsongos kelionė į šlovę nebuvo iš lengvųjų.
2003 metus jis baigė būdamas antroje pasaulio jaunių (iki 18 metų) reitingo vietoje, toliau laukė žingsnis į vyrų tenisą. Tačiau galingas mulato kūnas (188 cm ūgis, 90 kg svoris) nebuvo visiškai pasirengęs atlaikyti padidėjusius krūvius.
Medikai J.W.Tsongai konstatavo nugaros disko pasislinkimą, tad prancūzui dienas teko leisti baseine ir treniruoklių salėje, tvirtinant nugaros raumenis ir stebint, kaip bendraamžiai (Marcos Baghdatis, Richardas Gasquet) sėkmingai skinasi kelią vyrų tenise. Po to dar prisidėjo problemos dėl dešiniojo peties, tad prancūzui vėl teko atidėti sugrįžimą.
„Kad ir koks Jo-Wilfriedas būtų tvirtas psichologiškai, tie mėnesiai jam buvo labai sunkūs. Mes visą laiką buvome šalia ir stengėmės jam padėti“, – aiškino J.W.Tsongos treneris Ericas Winogradsky.
2006-aisiais prancūzas grįžo dar stipresnis ir neblogai užsirekomendavo keliuose turnyruose. O tikrąjį skrydį išgyveno „Australian Open“ turnyre. Naują savaitę jis pradės jau 19-oje planetos reitingo vietoje. Dar daugiau – specialistai prognozuoja, kad šiais metais jis taps tvirtu geriausiųjų dešimtuko nariu.
Tačiau svarbiausios naujosios teniso žvaigždės tikslas – tapti pirmuoju prancūzu po kito savo idealo Yannicko Noah (1983 m. „Rolland Garros“), kuris laimėjo „Grand Slam“ serijos turnyrą.

Panašumai su lietuviu

Kodėl J.W.Tsongos kelionė Australijoje galėtų tapti pavyzdžiu perspektyviausiam Lietuvos tenisininkui Ričardui Berankiui? Pirmiausia krenta į akis keli jų biografijų panašumai.
J.W.Tsonga 2003, o R.Berankis 2007 metais tapo „US Open“ jaunių (iki 18 metų) čempionais ir neoficialių planetos jaunių pirmenybių „Orange Bowl“ nugalėtojais. Kituose jaunių „Grand Slam“ turnyruose prancūzas pasiekė pusfinalius, o lietuviui iki šio pasiekimo pritrūko vienintelio žingsnio ant Paryžiaus grunto.
Be to, po pergalių „US Open“ tiek J.W.Tsonga, tiek R.Berankis jau kitais metais žengė į vyrų tenisą. Mūsų tenisininkas tarp vyrų kol kas nesutriko – turnyruose JAV jis jau įveikė daug labiau patyrusius varžovus ir pasiekė pusfinalį bei ketvirtfinalį.
„Panašumų tarp Ričardo ir Tsongos pasiekimų yra, bet nežinau, ar jis galėtų tapti pavyzdžiu. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Bet džiugu matyti, kad žaidėjai sėkmingai pereina iš jaunių teniso į vyrų“, – sakė R.Berankio treneris Remigijus Balžekas.
Paklaustas, ar auklėtinio žygis į teniso olimpą gali užtrukti ketverius metus, R.Balžekas šyptelėjo: „Kas žino, gal užtruks tik dvejus. Svarbiausia, kaip seksis vykdyti mūsų numatytą planą, ar pavyks išvengti traumų.“
Šis planas – parengti R.Berankio kūną tiems krūviams, kurie tenka rungtyniaujant vyrų lygiu. „Teniso paslapčių Ričardo per daug jau neišmokysi, galima nebent pašlifuoti kai kuriuos elementus. Pereinant į vyrų sportą svarbiausia, kaip tam pasirengęs kūnas ir smegenys. Šiais metais ir dirbsime ta kryptimi“, – kalbėjo R.Balžekas.