Į dopingo skandalą įsivėlęs triskart prestižinių daugiadienių dviračių lenktynių "Tour de France" nugalėtojas Albertas Contadoras pamėgino visą atsakomybę suversti ispaniškam jautienos muštiniui.

Įkliuvo su 50 pikogramų

Dopingo medžiotojų įspeistas į kampą, A.Contadoras nesugebėjo sukurti įtikinamos versijos paaiškinti, kokiu būdu jo organizme atsirado anabolinio steroido – klenbuterolio.

"Jūs galite įkišti ranką į laužą, tačiau nesudegsite. Jei aš būčiau sąmoningai vartojęs draudžiamus preparatus, tyrimų rezultatai būtų kitokie. Dabar gi – tik niekingi 50 pikogramų. Manau, kad tai – prastai paruošto ispaniško žlėgtainio, kurį valgiau vasarą per "Tour de France", pėdsakai", – interviu portalui CadenaCope aiškino A.Contadoras, kai rugpjūčio 21-ąją buvo informuotas apie teigiamą A mėginio rezultatą.

Praeityje panašiai yra gražbyliavę ne vien keli A.Contadoro kolegos, bet ir nesąžiningai sporto aukštumų siekę lengvaatlečiai, plaukikai, sunkiaatlečiai: esą vieniems kažkas pripylė dopingo į rytinę kavą, kiti pasivaišino įtartinais pyragaičiais, tretiems karjerą sužlugdė netinkama dantų pasta.

Ispanijos dviratininkas ir jo gerbėjai neteko amo, kai buvo paskelbta, kad ir B mėginio tyrimas patvirtino: A.Contadoras vartojo dopingą, o specialistai pabrėžė, kad jautienos muštinis čia niekuo dėtas – sportininkas viską darė profesionaliai, pasitelkęs šiuolaikines technologijas.

Maskuotė – kraujo procedūra

"Niekingi 50 pikogramų" – iš tiesų labai menkas dopingo medžiotojų laimikis, beveik 400 kartų mažesnis už normą, kurią privalo aptikti Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) akredituotos laboratorijos.

Tačiau A.Contadoro šlapimo mėginiuose su klenbuteroliu buvo aptikta plastifikatoriaus – medžiagos, naudojamos lašelinių gamybai, pėdsakų. Prancūzijos dienraštis "L'Equipe" ir JAV leidžiamas "The New York Times" vienu balsu žiebė: tai liudija, kad dviratininkui prieš dopingo kontrolės procedūrą galėjo būti perpiltas kraujas.

Kazachstano "Astanos" komandos, kuriai atstovavo A.Contadoras, ir dabartinės jo ekipos "Saxo Bank" vadovai atkreipė dėmesį, kad WADA nėra ratifikavusi tyrimo metodų, kuriais ieškomas plastifikatorius, o dviratininkas naujieną apie galimą kraujo perpylimą pavadino fantazijomis.

Prieštaringų išvadų laužą pakurstė Olandijos profesorius Douwe'as de Boeras, pareiškęs, kad klenbuterolis į A.Contadoro organizmą galėjo patekti visiškai atsitiktinai.

"Liepos 19-osios ir 20-osios mėginiai – neigiami, o 21-osios – teigiamas, tačiau preparato koncentracija tokia maža, kad jis negalėjo turėti jokio poveikio. Be to, yra užregistruota nemažai atvejų, kai žmonės klenbuterolio gavo su maisto gaminiais iš gyvulių mėsos", – spalio 6-ąją D.de Boero argumentus paskelbė portalas velonation.com.

Pakartojo seną klaidą

Žinomas Danijos antidopingo ekspertas, buvęs komandos "Saxo Bank" gydytojas Rasmusas Damsgaardas pateikė versiją, kad A.Contadoro atvejis yra toks pat, kaip ir 2006-ųjų skandalas su "Tour de France" laimėjusiu amerikiečiu Floydu Landisu.

"Gali būti, kad tyčia ar netyčia pakartota sena klaida. Faktai leidžia teigti, kad A.Contadorui, kaip ir F.Landisui, prieš dopingo kontrolės procedūrą buvo perpiltas jo paties kraujas, paimtas prieš kelis mėnesius, tačiau su draudžiamo preparato likučiais", – sakė R.Damsgaardas.

JAV dviratininkas F.Landisas – pirmasis ir kol kas vienintelis, iš kurio už dopingo vartojimą buvo atimtas "Tour de France" nugalėtojo titulas.

"Šiomis dienomis mane dažnai aplankė mintis pasitraukti iš didžiojo sporto, nors siekiu įrodyti, kad esu nekaltas. Prie savo namų mačiau vaikus, kurie važinėjosi dviračiais ir mėgino mėgdžioti mano stilių. Norėjau pasakyti jiems: nesistenkite tapti čempionais, nes šis pasaulis yra neteisingas", – portalui cyclingnews.com teigė A.Contadoras.

"Jei sporto profesionalo organizme aptinkama net normos nesiekianti draudžiamo preparato koncentracija, tai nereiškia, kad atletas – tyras kaip krištolas", – įgėlė ispanui WADA generalinis direktorius Davidas Homanas.

Anonimas – apie terorizmą

Buvęs Austrijos dviratininkas Bernhardas Kohlis, 2008-aisiais diskvalifikuotas dvejiems metams už dopingo vartojimą, dienraščiui "The New York Times" pareiškė, kad sąžiningai laimėti "Tour de France" lenktynes – neįmanoma.

"Kodėl? Pažiūrėkite, koks šių varžybų greitis. Kasmečiai vidurkiai – beveik 40 km/val. Kokios ištvermės ir fizinių jėgų reikia šiems maratonams? Dopingo medžiotojai yra patikrinę mane du šimtus kartų, šimtą kartą manyje buvo tų nuodų, tačiau įkliuvau vienintelį kartą", – sakė B.Kohlis.

Įsisiūbavus A.Contadoro skandalui, Tarptautinė dviračių sąjunga (UCI) gavo mįslingą anoniminį laišką.

"Kovą su dopingu jūs naudojate kaip ginklą įtvirtinti savo totalinę valdžią ir kontroliuoti dviračių sporto klubus bei dviratininkus. Spaudimas skirti didelius pinigus biologiniams pasams – tai šantažas. Jūs veržiatės į sportininkų asmeninį gyvenimą, o mes neturime teisės prieštarauti. Jūs pamiršote, kad mes – irgi žmonės. Galima suvokti kontrolės sistemos būtinybę, bet niekas negarantuoja, kad ji veikia absoliučiai teisingai. Juk ji turi labai silpnų vietų, lengvai manipuliuojama tyrimų rezultatais. Kodėl nėra specialistų, kurie iš naujo patikrintų neva neginčijamas ir neskundžiamas išvadas? Kai nėra alternatyvos, gimsta terorizmas", – svarstoma laiške, kurį pasirašė "žinoma šiuolaikinio dviračių sporto asmenybė".

Didžiausi dviračių sporto skandalai

1969-ieji, Eddy Merckx'as (Belgija). Viena pirmųjų dviračių sporto žvaigždžių, diskvalifikuotų už dopingą. Penkiskart "Tour de France" ir "Giro d'Italia" nugalėtojas, triskart pasaulio čempionas buvo įkliuvęs už psichostimuliatorių fenkamfamino ir pemolino vartojimą.

1998-ieji, komanda "Festina" (Prancūzija). Prieš "Tour de France" lenktynes prancūzų policija pas amerikiečių ekipos gydytoją Ericą Rijkaertą rado įvairių draudžiamų preparatų – eritropoetino, amfetaminų, steroidų. Septyni komandos dviratininkai, tarp jų ir pasaulio čempionas Christophe'as Moreau, prisipažino vartoję dopingą.

1999-ieji, Marco Pantani (Italija). 1998-ųjų "Tour de France" ir "Giro d'Italia" nugalėtojas buvo išmestas iš daugiadienių lenktynių Italijoje, kai jo organizme aptikta eritropoetino. 2004-aisiais italas mirė perdozavęs kokaino.

2004-ieji, Tyleris Hamiltonas (JAV). Amerikietis tapo Atėnų olimpiados čempionu, nors po varžybų paaiškėjo, kad jam buvo perpiltas kraujas. Tais pačiais metais T.Hamiltonas įkliuvo per daugiadienes lenktynes "Vuelta a Espana" ir diskvalifikuotas dvejiems metams.

2005-ieji, Lance'as Armstrongas (JAV). Prancūzų dienraštis "L'Equipe" paskelbė, kad šeši L.Armstrongo mėginiai, paimti per 1999-ųjų "Tour de France" lenktynes, buvo teigiami, tačiau dviratininkas kategoriškai atmetė visus įtarimus. 2008-aisiais, kai atletas po pertraukos grįžo į dviračių sportą, Prancūzijos antidopingo agentūra pasiūlė L.Armstrongui ištirti jo senuosius šlapimo mėginius iš 1998 ir 1999 m. "Tour de France" varžybų, bet amerikietis pareiškė, kad mėginiai buvo netinkamai saugomi. UCI oficialiai patvirtino, kad L.Armstrongo pretenzijos – pagrįstos.

2006-ieji, Eufemianas Fuentesas (Ispanija). Areštuoto gydytojo ispano E.Fuenteso klinikoje buvo rasta šimtai paketų kraujo su didele eritropoetino koncentracija. Įtarimų šešėlis krito ant dviračių sporto žvaigždžių Jano Ulricho, Ivano Basso, Alberto Contadoro, Tylerio Hamiltono, Alejandro Valverdės, Franko Schlecko, tačiau dopingo medžiotojai pristigo įrodymų. Vis dėlto 2007-aisiais I.Basso prisipažino pasinaudojęs E.Fuenteso paslaugomis, o A.Valverdei tik šiemet skirta dvejų metų diskvalifikacija.

2008-ieji, Ricardo Ricco (Italija), Bernhardas Kohlis (Austrija), Davide'as Rebellinas (Italija). Per "Tour de France" lenktynes įkliuvusio R.Ricco organizme aptikta trečiosios kartos eritropoetino – CERA. Tai sužadino dopingo medžiotojų budrumą ir jie netrukus sučiupo dar du italus – Leonardo Piepolį ir Emmanuelį Sellą, austrą B.Kohlį, vokietį Stefaną Schumacherį ir galiausiai – Pekino olimpiados vicečempioną D.Rebelliną.